Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Nors kai kurios rizikos priežastys yra genetiškai nulemti, reikšmingiausią vaidmenį dažniausiai atlieka kasdieniai įpročiai. Estijos regioninės ligoninės kardiologas profesorius Margusas Viigimaa pabrėžia, kad tarp konkrečių rizikos veiksnių išsiskiria rūkymas, kuris gali padidinti širdies priepuolio tikimybę net tris kartus.
Kodėl rūkymas taip pavojingas
Rūkymas veikia keliais mechanizmais: jis pažeidžia kraujagyslių endotelį, skatina cholesterolio ir apnašų kaupimąsi, didina uždegimą ir skatina trombocitų aktyvumą, todėl padidėja trombozės — kraujo krešulio — rizika. Kaip aiškino dr. M. Viigimaa: „Kai pažeidžiama kraujagyslės sienelė, pradeda kauptis cholesterolis ir formuojasi apnašos. Padėtis tampa pavojinga, kai toje vietoje susidaro kraujo krešulys, galintis užkimšti arteriją. Tai dažnai būna paskutinė ir lemiama akimirka prieš širdies smūgį“.
Be to, kardiologas pabrėžia, kad rūkymas daro tiek sisteminį, tiek vietinį poveikį — nuo arterijų standėjimo iki plaučių funkcijos silpnėjimo — ir dėl to širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova ilgainiui smarkiai padidėja.
Metimo nauda ir įrodymai
Dažnai sklando klaidingas įsitikinimas, kad jeigu žmogus rūkė ilgai, metimas nebeatneš naudos. Tačiau tai netiesa. Kaip pažymėjo dr. M. Viigimaa: „Dažnai manoma, kad jei žmogus rūkė ilgą laiką, žalos padaryta tiek, kad mesti jau nėra jokios naudos. Tai – netiesa. Sveikatos rodikliai pradeda gerėti iš karto, vos tik žmogus meta rūkyti.
Per 20 minučių normalizuojasi pulsas ir kraujospūdis, per 2–12 savaičių pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija, o po 5–15 metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika artėja prie nerūkančiojo lygio“.
Bežiūrint į klinikinius duomenis, net pacientams, kuriems atliktos sudėtingos širdies chirurginės procedūros, rūkymo metimas gerina ilgalaikes prognozes.
Tyrimai rodo, kad net vėlyvas sprendimas mesti rūkyti gali sumažinti komplikacijų ir mirtingumo riziką.
Priklausomybė, priežastys ir gydymas
Psichiatras dr. Margus Lõokene atkreipia dėmesį, kad priklausomybė nėra vien tik silpnas valios trūkumas — tai smegenų sveikatos problema, susijusi su neuroninių grandinių pokyčiais. Jis dalijasi praktine patirtimi: „Tuomet ilgesnio pokalbio metu iškildavo visai kitos problemos.“
Taip pat jis pabrėžia genetinio veiksnio sudėtingumą ir trumpalaikę nikotino stimulacinę naudą: „Neradome nė vieno geno, kurį būtų galima pavadinti priklausomybės genu. Skirtingi genai gali turėti skirtingą įtaką smegenų vystymuisi. Taigi jie skirtingai lemia ir tai, kaip lengvai žmogus tampa priklausomas, tačiau galiausiai priklausomybė vis tiek atsiranda dėl to, kad žmogus pabando medžiagos ir ima ją vartoti“, – sakė jis.
„Pirma, žmonės ieško malonumo ir kažko, kas padėtų geriau susidoroti su sunkumais. Antra, jie bando pagerinti savo savijautą. Pavyzdžiui, nikotinas yra stimuliatorius, kuris trumpuoju laikotarpiu pagerina dėmesį ir budrumą“, – sakė jis.
Priklausomybė vertintina kaip lėtinė, progresuojanti liga: „Smegenų lygmeniu tai yra liga, sukelianti reikšmingus neuroninių grandinių pokyčius“, – aiškino jis. Todėl efektyvūs gydymo būdai apima ne tik nikotino pakaitines terapijas ar medikamentus, bet ir psichologinį palaikymą, elgesio terapiją bei socialinę pagalbą. Kaip pabrėžė specialistas, „Jei žmogus nori iš tikrųjų išsivaduoti iš priklausomybės, tikslas turi būti visiškas susilaikymas“.
Išvadas trumpai apibendrinant: rūkymas — vienas svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių, o metimas yra itin efektyvi prevencinė priemonė, reikšmingai mažinanti širdies priepuolio riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.