Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaugęs žmogus, o šis skaičius nuolat auga. Rugsėjo pabaigoje minima Pasaulinė širdies diena primena, kad nutukimas nėra tik estetinė problema – tai lėtinė liga, tiesiogiai didinanti riziką širdies ir kraujagyslių susirgimams, nuo arterinės hipertenzijos iki staigios mirties.
Nutukimas kaip liga ir visuomenės požiūris
„Mintis, kad nutukimas yra „kosmetinis trūkumas“, o ne liga, yra dažnas klaidingas įsitikinimas, turintis kultūrines, istorines ir socialines šaknis.
Toks požiūris yra labai paviršutiniškas ir pagrįstas tik tuo, kas matoma, visai nesigilinant į nutukimo, kaip ligos, žalingas pasekmes“, – sako S. Glaveckaitė. Šis stereotipas lemia vėlavimus kreiptis pagalbos ir nepakankamą gydymą: liga dažnai ignoruojama, o pacientai lieka be reikiamos priežiūros.
Kokias grėsmes kelia nutukimas širdžiai?
Nutukimas veikia organizmą per daugelį mechanizmų. Jis didina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, sukelia obstrukcinę miego apnėją ir prisideda prie prieširdžių virpėjimo bei staigios širdinės mirties. Gydytoja pažymi, kad per pastaruosius du dešimtmečius mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, susijusių su nutukimu, skaičius padidėjo tris kartus, o tyrimai rodo, jog apie 70 proc. mirčių antsvorį ar nutukimą turintiems asmenims įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
KMI, riebalų pasiskirstymas ir gyvenimo trukmė
KMI virš 25 jau didina širdies riziką, o pasiekus 30 – rizika tampa žymiai didesnė. Ypač pavojingi pilvo srities visceralūs riebalai, kurie skatina uždegiminius procesus ir pablogina medžiagų apykaitą. Remiantis publikuotais duomenimis, nutukusiems asmenims gyvenimo trukmė po 40 metų gali būti trumpesnė keliais metais lyginant su normalaus svorio žmonėmis; tai pabrėžia problemos mastą ir reikšmę prevencijai.
Pirmieji žingsniai gydant ir užkertant kelią
Ankstyvas reagavimas turi didžiausią poveikį: sustabdyti svorio augimą ar numesti vieną–du kilogramus paprastai yra daug lengviau nei spręsti dešimtis papildomų kilogramų.
Tačiau mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai ne visada yra pakankami. „Nutukimas yra liga, kurią lemia fiziologinių-genetinių mechanizmų disfunkcija, o ne tik elgsenos silpnumas”, – sako S. Glaveckaitė. Dėl to dažnai prireikia kompleksiško požiūrio: dietologo, kardiologo, psichologo įsikišimo, medikamentinio gydymo ar net chirurginės intervencijos.
Emocinė pusė ir multidisciplininis gydymas
Emociniai veiksniai – stresas, stigmos patirtis, emocinis valgymas – yra svarbi nutukimo dalis. Lėtinis stresas gali skatinti svorio augimą hormoniniais mechanizmais, o patiriama socialinė įtampa dar labiau didina psichologinę naštą. Todėl efektyviai gydant nutukimą būtinas bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojo, kardiologo, psichologo ir kitų specialistų: tik toks holistinis požiūris leidžia sulaukti ilgalaikių rezultatų.
Svarbu keisti visuomenės požiūrį ir užtikrinti, kad nutukę žmonės gautų prieinamą, empatišką ir mokslu grįstą pagalbą – liga yra gydoma, o pagalba yra pasiekiama.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.