Vasaros metu įprastai pavojų siejame su karščiu, tačiau kardiologė prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė primena, kad didžiausią grėsmę širdžiai kelia ne vien aukšta temperatūra, o tvankus oras, staigūs temperatūrų pokyčiai ir kiti su vasara susiję veiksniai. Straipsnyje aptariame pagrindines rizikas, organizmo signalus, kuriuos verta stebėti, bei praktiškus patarimus, kaip apsaugoti širdį šiltuoju sezonu.
Didžiausią pavojų kelia ne karštis, o tvankus oras ir staigūs temperatūrų pokyčiai
Kaip paaiškina gydytoja, pavojingiausias derinys yra karštis su didele drėgme, vadinamas tvankiu oru. Tokioje aplinkoje prakaitas nebegaruoja, o būtent garavimas yra pagrindinis būdas kūnui atvėsti. Todėl organizmas perkaista, o širdis priversta dirbti vis intensyviau, kad nukreiptų kraują į odą ir bandytų tą šilumą pašalinti.
Kai karštį lydi aukšta drėgmė, sumažėja efektyvus kūno aušinimas, kyla dehidratacijos rizika, didėja širdies susitraukimų dažnis, o to pasekmė gali būti tiek nuovargis, tiek rimtesni kraujotakos sutrikimai. „Kai karštį lydi labai didelė drėgmė, širdies įvykių rizika gali padidėti net kelis kartus, palyginti su sausomis dienomis. Kitaip tariant, 32 °C sausoje aplinkoje ir 32 °C tvankioje aplinkoje žmogui yra dvi visiškai skirtingos fiziologinės situacijos“, – sako V. Dženkevičiūtė.
Šalto šoko efektas
Vasarą daugelis skuba atgaivintis ežeruose ar baseinuose, tačiau staigus panirimas į šaltą vandenį gali sukelti šalto šoko efektą: aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, pakyla kraujospūdis ir širdies ritmas. Tai ypač rizikinga žmonėms su išemine širdies liga ar ritmo sutrikimais – gali pasireikšti pavojingos aritmijos. Gydytoja rekomenduoja bristi į vandenį pamažu, leisti kūnui adaptuotis, vengti impulsyvių šuolių į žemesnę nei kūno temperatūra vandenį.
Panašiai reikėtų elgtis ir naudojant kondicionierius: „Didelis kontrastas tarp lauko karščio ir vėsių patalpų gali sukelti kraujagyslių spazmus ir kraujospūdžio svyravimus.
Praktikoje rekomenduojama palaikyti patalpoje apie 24–26 °C ir vengti tiesioginio šalto oro srauto į krūtinę ar kaklą“, – teigia V. Dženkevičiūtė.
Kada karštis tampa pavojingas?
Negalima nustatyti vienos visiems galiojančios taisyklės, kiek laiko saugu būti karštyje. Tai priklauso nuo temperatūros, oro drėgmės, fizinio krūvio ir individualios sveikatos. Apskritai sveikas žmogus ramiai esant 25–30 °C ir nedidelei drėgmei gali būti lauke ar pavėsyje apie 1–2 valandas, o aukštesnėje temperatūroje laikas ženkliai trumpėja.
Gydytojos požiūriu svarbiausia orientuotis į būklę, o ne į laikrodį: „Praktikoje mes labiau orientuojamės ne į laiką, o į simptomus. Jei atsiranda bent vienas iš šių požymių – padažnėjęs pulsas ramybėje, silpnumas ar galvos svaigimas, pykinimas, sunkumo jausmas krūtinėje – tai reiškia, kad širdies ir kraujotakos sistema jau yra perkrauta, ir buvimą karštyje reikia nedelsiant nutraukti.“
Paprastos taisyklės, padedančios apsaugoti širdį
Pagrindiniai patarimai yra paprasti, bet veiksmingi: reguliariai gerti skysčius, vengti buvimo tiesioginėje saulėje vidurdienį, rinktis lengvus ir šviesius drabužius, vėdinti patalpas rytais ir vakarais. Taip pat verta daryti pertraukas nuo karščio net tada, kai savijauta gera ir stebėti bet kokius neįprastus simptomus.
„Visada patariu: kiek įmanoma venkite staigių temperatūros pokyčių. Jei tenka juos patirti, stenkitės prisitaikyti palaipsniui – neperkaisti, daryti pertraukas vėsesnėje aplinkoje, gerti pakankamai skysčių, nevartoti alkoholio ir stebėti savo savijautą“, – dalijasi V. Dženkevičiūtė.
Sergantiems širdies ligomis ypač svarbu nenutraukti gydymo
Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, svarbu laikytis paskirtos terapijos, įskaitant politabletes (angl. polypills), nes gerai kontroliuojama liga mažina vasaros sąlygų keliamą riziką. Tačiau gydymo metu reikia atkreipti dėmesį į vaistų poveikį, ypač diuretikų, AKF inhibitorių, ARB ar beta blokatorių, kurie karštomis dienomis gali didinti hipotenzijos ar dehidratacijos riziką.
„Vienkartinis dozės praleidimas dažniausiai nesukelia reikšmingos žalos, tačiau pakartotinai praleidžiant vaistus gali pablogėti kraujospūdžio kontrolė, padidėti širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmo ar širdies nepakankamumo paūmėjimo rizika.“ Jeigu kyla klausimų dėl vaistų vartojimo karščio sąlygomis, būtina tartis su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.