Kraujo krešuliai gali susidaryti įvairiose kraujagyslėse ir, atitrūkę, sukelti tromboemboliją, kuri kartais baigiasi mirtimi. Daugeliu atvejų liga prasideda staiga, todėl svarbu pažinti įspėjamus signalus, žinoti rizikos veiksnius ir imtis prevencinių priemonių. Šiame tekste apibendrinsime pagrindinius požymius, rizikos grupes ir praktines rekomendacijas, ką daryti įtariant trombozę.
Kada krešulys tampa pavojingas
Pavojingiausia situacija – kai krešulys atitrūksta iš kojų venų ir su kraujo srove pasiekia plaučių arteriją. Tokiu atveju žmogų gali užklupti staigus dusulys, veido išblykimas, pagilėjęs kvėpavimas, padidėjęs pulsas ir krūtinės skausmas. Priklausomai nuo krešulio dydžio, požymiai gali būti ryškūs arba minimalūs, todėl liga kartais diagnozuojama per vėlai.
Pagrindiniai požymiai
Jei trombas susiformuoja kojų venose (giliosios venų trombozė), pastebimi vietiniai simptomai: kojos tinsta (apimtis gali padidėti keliais centimetrais), skauda, oda gali pabąlyti ar pablykti. Plaučių embolijos atveju dažnai atsiranda dusulys, kosulys, skrepliuose gali būti kraujo priemaišų, pakyla temperatūra, stiprėja krūtinės diegliai įkvepiant. Kartais išsivysto smarkus kraujospūdžio sumažėjimas, melsvumas ir greitas širdies darbas – tai gyvybei pavojinga būsena.
Kam gresia didesnė rizika
Padidėjusi rizika būdinga žmonėms po didelių operacijų, sergantiems vėžiu, gydomiems chemoterapija, po insulto ar ilgo gulėjimo. Taip pat riziką didina dehidratacija, smarkus prakaitavimas, antsvoris, ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas kelionėse, kontraceptikų vartojimas (ypač rūkančioms moterims) bei įgimtos krešėjimo sistemos ligos. Širdies aritmijos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, gali sukelti trombų formavimąsi širdies ertmėse ir jų embolizaciją į smegenis ar kitus organus.
Kaip sumažinti riziką
Prevencija apima paprastas, bet efektyvias priemones: pakankamas skysčių vartojimas, judėjimas ilgesnių kelionių metu (stebėtinai svarbu kas valandą pajudėti arba atlikti kojų pratimus), suspaudžiamos kompresinės kojinės rizikos grupėms, o po operacijų ir kai reikia – medikamentinė antikoaguliantų profilaktika pagal gydytojo nurodymus.
Būtina laikytis gydytojo rekomendacijų vartojant kraują skystinančius vaistus ir nepertraukti paskirto gydymo.
Diagnozė ir kada kreiptis
Jeigu atsiranda įtartini simptomai – tinsta galūnė, skauda, atsiranda dusulys ar kraujo atkosėjimas, trinka kalba ar silpsta galūnių jėga – reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. „Nėra taip paprasta susigaudyti, dėl kokių priežasčių susidaro krešulių. Nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją, jei pradeda tinti galūnės, atsiranda jų skausmai, dusulys, atkosėjimas krauju, trinka kalba, nusilpsta galūnių jėga, sutrinka eisena ar atsiranda kitų netikėtų negalavimų”, – priminė profesorius V.Šapoka. Diagnozei nustatyti naudojami kraujo tyrimai (pvz., D-dimeras), ultragarso tyrimas kojų venoms, o esant įtarimui dėl plaučių embolijos – kompiuterinė tomografija ar kt. instrumentiniai tyrimai.
Tinkamas ir laiku pradėtas gydymas (antikoaguliantais, retais atvejais trombolize ar chirurgine intervencija) gali išgelbėti gyvybes. Žinokite rizikos požymius, laikykitės prevencijos taisyklių ir nedelskite kreiptis į gydytoją prireikus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.