Mokslo tyrimai vis dažniau atkreipia dėmesį į žarnyno mikrobiomą – sudėtingą mikroorganizmų bendruomenę, kuri gyvena daugiausia storosios žarnos paviršiuje ir daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Naujas tyrimas, kuriame analizuotos storosios žarnos gleivinės biopsijos, nagrinėjo, kaip pieno produktai – pienas, sūris ir jogurtas – veikia šią mikrobų biotą.
Kas yra mikrobiomas ir kodėl jis svarbus
Žarnyno mikrobiomas veikia virškinimą, imuninę sistemą, vitaminų įsisavinimą ir net nervų sistemą per cheminius signalus. Vienas svarbiausių produktų, kuriuos gamina žarnyno bakterijos, yra trumpagrandinės riebalų rūgštys, pvz., butiratas. Butiratas maitina storosios žarnos ląsteles ir padeda mažinti uždegimą, todėl jo gamybos skatinimas laikomas sveikatai naudingų mikrobų požymiu.
Tyrimo eiga ir metodika
Tyrėjai ištyrė 97 gleivinės biopsijas, paimtas iš 34 suaugusiųjų, kuriems buvo atliekama planinė kolonoskopija. Dalyviai užpildė anketas apie mitybą, įskaitant pieno, sūrio ir jogurto vartojimą. Analizėje buvo įvertinta alfa įvairovė (vieno mėginio bakterijų rūšių gausa) ir beta įvairovė (bendruomenių skirtumai tarp žmonių). Be to, statistikoje kontroliuoti amžius, kūno masės indeksas, rūkymas, alkoholio vartojimas, bendra mityba ir žarnyno srities, iš kurios paimtas mėginys, skirtumai.
Pagrindiniai atradimai
Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie vartojo daugiau pieno ir pieno produktų apskritai, turėjo didesnę alfa įvairovę gleivinėje prisitvirtinusių bakterijų. Taip pat skyrėsi beta įvairovė priklausomai nuo pieno produktų vartojimo lygio, t. y. mityba formuoja mikrobų bendruomenės struktūrą. Išskirtos dvi naudingos bakterijų gentys: Faecalibacterium, susijusi su butirato gamyba ir uždegimo mažinimu, bei Akkermansia, siejama su stipriu žarnyno barjeru ir geresniais metaboliniais rodikliais. Šių gentų buvo daugiau tiems, kurie gėrė pieną.
Skirtumai tarp pieno, sūrio ir jogurto
Įdomu, kad sūrio poveikis nebuvo toks aiškus kaip pieno: didesnis sūrio vartojimas siejosi su tam tikrų bakterijų, pavyzdžiui, Bacteroides ir Subdoligranulum, sumažėjimu.
Jogurtas neparodė aiškių ryšių dėl menko vartojimo tyrimo grupėje; taip pat klasikinės jogurto kultūros Lactobacillus ir Bifidobacterium gleivinėje aptiktos labai mažais kiekiais. Kai statistikoje atsižvelgta į laktozės kiekį racione, ryšys tarp pieno vartojimo ir mikrobų susilpnėjo – tai leidžia manyti, kad laktozė gali veikti kaip prebiotikas, t. y. tam tikrų bakterijų maistas.
Praktinės išvados ir rekomendacijos
Tyrimas rodo, kad pieno produktai skirtingai veikia žarnyno gleivinės mikrobų bendriją, o vartojimo poveikis priklauso nuo produkto tipo, bendros mitybos (ypač skaidulų kiekio) ir individualių mikrobiomo savybių. Reikėtų pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas ir tiesioginės priežasties-nulio priežasties išvados negalimos. Jei blogai toleruojate laktozę, naudingų bakterijų augimą galima skatinti valgyti daugiau prebiotinių skaidulų (ankštiniai, avižos, bananas, svogūnai, šparagai). Daugialypė, skaidulinga dieta, fermentuoti produktai ir saikingas antibiotikų vartojimas padeda palaikyti įvairų ir atsparų mikrobiomą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.