Kelio sąnarys yra didžiausias žmogaus kūno sąnarys, sudėtinga ir labai svarbi mūsų judėjimo dalis. Jis ne tik leidžia sulenkti ir ištiesti koją, bet ir sukti ją horizontalioje plokštumoje. Kelio sąnaryje yra dvi C formos struktūros, vadinamos meniskais, kurios atlieka apsauginę funkciją ir suteikia stabilumo. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Dainius Pekarskas teigia, kad meniskų plyšimai yra vienos dažniausių kelio sąnario pažeidimų – šie traumos gali ištikti įvairaus amžiaus žmones, o jų simptomai kartais būna labai neryškūs ar išvis nejausti skausmo.
Menisko funkcija ir plyšimų rūšys
Meniskas – tai lygi, tvirta bei lanksti kremzlės struktūra, užtikrinanti kelio sąnario stabilumą ir sauganti kremzlę nuo ankstyvo dilimo. Kelio vidinėje pusėje yra medialinis meniskas, išorinėje – lateralinis. Menisko plyšimai dažniausiai atsiranda dėl staigaus kelio pasukimo, kai visas kūno svoris tenka atraminei kojai. Plyšimų tipai gali būti įvairūs: horizontalūs, vertikalūs, radialiniai, lopo, kibiro rankenos, šaknies bei parakapsuliniai, priklausomai nuo traumos pobūdžio ir vietos.
Kas dažniau patiria menisko pažeidimus?
Menisko plyšimų dažnis priklauso nuo amžiaus ir veiklos pobūdžio. Jaunesni nei 20 metų žmonės dažniau patiria izoliuotus lateralinio menisko plyšimus, o vyresni nei 20 metų – medialinio menisko pažeidimus, kurių tikimybė didėja su amžiumi. Vyresniems nei 40 metų pacientams plyšimų dažnis išauga 2–3 kartus, dažnai susijęs su degeneracinėmis sąlygomis. Vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač vyrams, kurie dažnai klūpi ar pritūpia dėl darbo pobūdžio, menisko plyšimų rizika didėja.
Dažniausi menisko pažeidimų simptomai ir diagnostika
Klasiški menisko pažeidimo simptomai yra skausmas, ypač pasisukus kelį, tinimas, ribotas kelio tiesimas ir jausmas, kad sąnarys užstringa.
Tačiau degeneraciniais atvejais skausmas gali būti mažai juntamas arba visai nebūti, o diskomfortą gali sukelti kitos kelio struktūros, pavyzdžiui, kremzlės nusidėvėjimas ar bursitas. Todėl diagnozuoti menisko plyšimą nėra visada paprasta ir reikalauja kruopštaus klinikinio įvertinimo ir tyrimų. Pagrindinis ir tiksliausias diagnostikos metodas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurios tikslumas siekia apie 95 proc.
Gydymo būdai: konservatyvus ar chirurginis?
Menisko plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo tipo, sunkumo ir paciento būklės. Netrauminių plyšimų atvejais dažnai pakanka konservatyvaus gydymo, kuris apima ramybę, fizioterapiją bei skausmo mažinimą. Tokio gydymo rezultatas dažnai būna geras, ypač kai kartu gydomas osteoartritas. Trauminiai menisko plyšimai, ypač atliekant aktyvią fizinę veiklą, dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo. Operacijos metu plyšimas gali būti susiūtas arba pažeistas meniskas pašalinamas. Operacijos sėkmė priklauso nuo plyšimo vietos – išoriniame menisko trečdalyje sėkmingai atliekamas susiuvimas, o vidiniame trečdalyje to daryti dažnai neįmanoma.
Pooperacinis laikotarpis ir reabilitacija
Po menisko susiuvimo pacientui reikia 3–4 mėnesių reabilitacijos, kurią sudaro kruopščiai parinktos mankštos ir judesių amplitude didinimas. Jeigu meniskas pašalinamas, gijimo laikotarpis paprastai trunka iki 4 savaičių. Reabilitacijos sėkmė labai priklauso nuo gydytojo rekomendacijų laikymosi ir tinkamo fizinio aktyvumo dozavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar meniskas gydomas konservatyviai, ar chirurgiškai, svarbu suprasti, kad negydomi pažeidimai gali sukelti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, sąnario nusidėvėjimą ar papildomas traumas.
Apibendrinant galima teigti, kad kelio sąnario sveikata – svarbi kiekvienam. Ne visada skausmas yra aiškus ženklas apie menisko ar kitų kelio struktūrų pažeidimus, todėl prie menkiausių kelio funkcijos sutrikimų ar neįprastų pojūčių rekomenduojama kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.