Mingų dinastijos (1368–1644 m.) laikotarpiu Dziangsu provincija Kinijoje buvo svarbus medicinos praktikos centras. Neseniai atlikti archeologiniai tyrimai suteikė naujų žinių apie medicinos pažangą to meto Kinijoje. 1974 metais iš kape esančio kinų chirurgo buvo iškasti chirurginiai įrankiai – metalinės žirklės ir pincetas, kurie šiandien saugomi Dziandzino muziejuje. Tai yra retas atvejis, kai kapavietės radiniai yra siejami su konkrečiu asmeniu, o naujausių pažangių analizės metodų dėka įmanoma tiksliai nustatyti šių įrankių paskirtį ir istorinę reikšmę.
Tyrimą atlikus stimuliuojamosios Ramano sklaidos technologija, ant įrankių paviršiaus aptikti mikroskopiniai vaistinių augalų likučiai atskleidė akonitino, itin toksiško alkaloido iš akonito augalo, pėdsakus. Ši medžiaga pasižymi stipriais priešvėžiniais, priešuždegiminiais ir nuskausminamaisiais poveikiais, todėl mokslininkai mano, kad ji buvo naudojama vietinei anestezijai senovės chirurgijos praktikoje. Tai yra pirmasis tiesioginis įrodymas apie anestezijos taikymą tokio senumo radinyje.
Mokslininkų atlikta medžiagos pasiskirstymo analizė parodė, kad anestezinis tirpalas buvo tepamas vietiškai, o tai reiškia, kad to laikmečio gydytojai gerai žinojo apie akonito toksiškumą bei mokėjo kontroliuoti dozavimą, kad pacientui nebūtų pakenkta. Tai rodo gana aukštą medicinos žinių lygį ir chirurginių procedūrų sudėtingumą Mingų dinastijos laikotarpiu. Senovės kinų medicinos tekstuose taip pat randami akonito miltelių paruošimo receptai, o praktikuojantys gydytojai jau tada naudojo įvairius metodus, mažinančius preparatų toksiškumą ir užtikrinančius saugumą pacientams.
Be vaistinių medžiagų analizės, archeologai atkreipė dėmesį į pačių chirurginių įrankių sudėtį. Tyrimai atskleidė, kad žirklės ir pincetas pagaminti iš aukšto grynumo geležies (apie 97,1 %), kuri buvo vienodai paskirstyta metale. Tai rodo aukštą metalurgijos technologijų išsivystymą Kinijoje tuo laikotarpiu. Tačiau geležis buvo jautri korozijai drėgnoje aplinkoje, be to, tai parodo, kad tuo metu gydytojai dar nebuvo visiškai supratę infekcijų plitimo rizikos per chirurgines intervencijas.
Gyvenant informacijų trūkumo laikais apie senovinių chirurginių įrankių medžiagas, šie radiniai ir jų detaliai atliktos cheminės analizės yra itin svarbios medicinos istorijos ir archeologijos plėtrai. Jie leidžia atskleisti senovės žmonių medicinos praktiką bei technologijų lygį, praplečia mūsų žinias apie anestezijos istoriją ir atveria duris tolimesniems tyrimams apie medicininius metodus senovės Azijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.