Naujas Centrinės Floridos universiteto atliktas tyrimas kelia klausimų apie tam tikros bakterijos, aptinkamos piene ir galvijų mėšle, galimą įtaką reumatoidinio artrito (RA) vystymuisi. Mokslininkai rado asociaciją tarp šios bakterijos buvimo kraujyje ir RA sergančių asmenų, ypač tais atvejais, kai pacientai turi genetinį polinkį į autoimunines ligas.
Tyrimo esmė
Tyrėjai išanalizavo DNR mėginius iš 70 reumatoidiniu artritu sergančių pacientų ir 48 sveikų savanorių. Pavojinga bakterija buvo aptikta 34,3 proc. RA pacientų ir tik 8,3 proc. sveikųjų. Remiantis šiais duomenimis, tyrėjai kelia hipotezę, kad žmonės, vartojantys užkrėstą pieną ar jautieną arba besiliejantys su užteršta aplinka, gali būti labiau veikiami šios bakterijos ir todėl turėti didesnę riziką susirgti RA.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į genetinį kontekstą: ankstesni tyrimai rodo, kad mutacijos genuose PTPN2 ir PTPN22 padidina autoimuninių ligų riziką. Kai šių genų vykdomoji funkcija sutrinka, imuninė sistema gali tapti per daug aktyvi ir pradėti atakuoti savus audinius, kas sukelia lėtinius uždegiminius sutrikimus, tarp jų ir reumatoidinį artritą.
Kas yra reumatoidinis artritas?
Reumatoidinis artritas yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė autoimuninė liga, galinti pažeisti daugelį sąnarių ir sukelti jų deformacijas bei funkcinį sutrikimą. Manoma, kad Lietuvoje serga apie 10–12 tūkst. žmonių. Moterys suserga 2–3 kartus dažniau nei vyrai, dažniausiai liga pasireiškia 40–70 metų amžiaus grupėje. Pacientai dažnai skundžiasi sąnarių skausmu, rytiniu sustingimu ir nuolatiniu nuovargiu.
Ką reiškia atradimas praktiškai?
Nors rezultatai yra įdomūs ir leidžia užmegzti hipotezę apie mikrobiologinį komponentą RA išsivystymui, svarbu pabrėžti, kad tarp bakterijos buvimo ir ligos nustatyta asociacija, o ne tiesioginis priežastingumas. Mokslininkai, įskaitant tyrimo autorių Robertą C. Sharpą ir reumatologę dr. Shazia Beg, teigia, kad reikia daugiau tyrimų, kurie paaiškintų, kodėl bakterija dažniau aptinkama sergančiųjų kraujyje ir ar jos eliminavimas sumažintų ligos riziką.
Vartotojams tai reiškia atsargumą, bet ne skubotą paniką: pieno produktų ar mėsos atsisakymas be medicininio pagrindo gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą. Svarbu laikytis higienos, rinktis pasterizuotus pieno produktus ir gerai termiškai apdoroti mėsą. Žmonės, kuriems gresia RA dėl šeimos istorijos ar genų pakitimų, turėtų pasitarti su gydytoju ir aptarti galimus prevencijos metodus ar papildomus tyrimus.
Išvados ir perspektyvos
Tyrimas praplečia supratimą apie galimus išorinius veiksnius, sąveikaujančius su genetiniu polinkiu reumatoidinio artrito atžvilgiu. Tačiau kol kas trūksta įrodymų, kad bakterija tiesiogiai sukelia ligą. Ateities tyrimai turės nustatyti mechanizmus, galimus diagnostinius žymenis ir galimas gydymo ar prevencijos strategijas, kurios leistų saugiau valdyti RA riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.