Knarkimas dažnai laikomas tik nepatogumu miego partneriui, tačiau jis gali būti ir rimtos sveikatos problemos ženklas. „Knarkimas neparodo nieko teigiamo, – sako ausų, nosies ir gerklės gydytojas bei miego specialistas iš Niujorko universiteto akademinio sveikatos centro „Langone Health“ Erichas Voigtas. – Puikiai išsimiegoti, pasiekus giliąją miego fazę, galima ir neskleidžiant garsų.“ Ši mintis primena, kad garsus miegas nebūtinai reiškia kokybišką poilsį ir kad verta atkreipti dėmesį į knarkimo pobūdį bei su juo susijusius simptomus.
Kas sukelia knarkimą?
Knarkimas atsiranda, kai per miegą kvėpavimo takai susiaurėja ir pro juos slenkantys audiniai pradeda vibruoti. Kaip teigia specialistas, „Knarkimas iš esmės yra kvėpavimo takuose esančių audinių (tai yra, gomurio ir tonziles supančių vertikalių audinio klosčių) vibravimas“. Tokį susiaurėjimą gali skatinti įvairūs veiksniai: antsvoris, alkoholio vartojimas prieš miegą, anatominės ydos (pvz., didelis liežuvis ar kreiva nosies pertvara), alergijos ar viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.
Alkoholis ypač palankus knarkimui, mat jis slopina centrines smegenų struktūras ir sukelia burnos bei gomurio audinių patinimą: „Alkoholis turi raminantį poveikį smegenims, ir šių poveikių visuma gali paskatinti knarkimą“, – sako E. Voigtas. Atsikračius antsvorio ar sumažinus alkoholio vartojimą, knarkimo intensyvumas dažnai sumažėja.
Kada knarkimas gali būti pavojingas?
Lengvas, ritmiškas knarkimas dažnai yra tik nemalonus įprotis, kuris gali trukdyti partneriui. Tačiau, kaip perspėja specialistas, „Toks knarkimas gali trukdyti partneriui, bet tai nėra didelė sveikatos problema“ — šiuo atveju svarbu atskirti nuo garsaus, nereguliaraus knarkimo, lydimo pauzių ir dusulio epizodų. Tokie epizodai gali rodyti obstrukcinę miego apnėją, kuri žymiai padidina širdies ir kraujagyslių riziką.
Obstrukcinės miego apnėjos atveju kvėpavimas trumpam sustoja, nes kvėpavimo takai užsidaro: „Žmogui bandant įkvėpti, oras pro kvėpavimo takus nepraeina. Būtent tai ir yra apnėja“, – aiškina E. Voigtas. Papildomas požymis — vis garsėjantis knarkimas, po kurio seka tyla ir tada staigus žioptelėjimas ar užkimimas garsiu įkvėpimu.
Kaip elgtis ir ko tikėtis iš gydymo?
Jei knarkimas yra dažnas, labai garsus ar kartu pastebimos kvėpavimo pauzės, reikėtų kreiptis į gydytoją. Diagnozei nustatyti gali būti rekomenduojamas miego tyrimas (polisomnografija). Gydymas priklauso nuo priežasties: gyvenimo būdo pakeitimai (svorio mažinimas, alkoholio vengimas prieš miegą), nosies korekcijos, specialūs dantų protezai, o sunkiems apnėjos atvejams dažniausiai skiriama CPAP (pastovaus oro srauto) terapija. Chirurginės intervencijos gali būti svarstomos esant anatominėms kliūtims.
Svarbu neužmiršti, kad laiku nustatyta ir gydoma miego apnėja mažina širdies ligų ir kitų komplikacijų riziką. Jei miegate su knarkiančiu žmogumi, stebėkite knarkimo pobūdį – reguliariai ritmiškas knarkimas skiriasi nuo knarkimo su pauzėmis ir dusimo epizodais, kurie reikalauja skubios medicininės įvertinimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.