Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė mirčių priežastis. Nors dalis gyventojų žino apie riziką ir bando saugotis, daugelis vis dar neįvertina savo sveikatos būklės – ypač jauni vyrai, kurie į gydytojus kreipiasi tik dėl staigaus ir kritinio įvykio. Pokalbyje su kardiologinės reanimacijos vedėju išryškėja, kad laiku nepastebėtos problemos gali kainuoti gyvybę.
Svarbiausia – atpažinti riziką
Įprastai pacientai skirstomi į tuos, kurie žino apie ligą ir rūpinasi savimi, ir į tuos, kurie nežino arba ignoruoja simptomus. Dėl gyvenimo būdo pokyčių – didesnio sėdimo darbo, prastesnės mitybos ir didesnio streso – sergamumas vystosi ir auga. Prevencinių priemonių nepakankamumas sukuria atotrūkį tarp medicinos galimybių ir žmonių įpročių.
– Ar galima teigti, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis?
– Tikrai taip. Manoma, kad daugiausiai žmonių miršta nuo įvairių vėžio formų, tačiau statistika rodo, jog visgi didžioji dalis mirčių – kiek daugiau nei pusė – įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Jauni pacientai ir staigi kardialinė mirtis
Daugiausia laidoje akcentuota, kad klinikose dažnai tenka gydyti maždaug keturiasdešimtmečius vyrus, kuriems rūpestis sveikata atsiranda tik po nelaimės. Tokie pacientai dažniausiai patenka į skyrių jau įvykus miokardo infarktui. Gali būti nemodifikuojamų rizikos veiksnių – amžius, lytis, genetika – tačiau didelę dalį rizikos lemia gyvenimo būdas: rūkymas, antsvoris, nekontroliuojamas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ir gliukozės lygis.
– Mūsų darbe dažniausia problema yra jauni vyrai, įsivaizduojantys, kad niekada niekuo nesirgo ir nesirgs. Jų rūpestis savo sveikata atsiranda tik nutikus nelaimei. Vidutinis šių vyrų amžius – apie 40 metų. Į mūsų skyrių šie pacientai dažniausiai atkeliauja jau įvykus miokardo infarktui.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Prevencija prasideda nuo paprastų veiksmų: reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės rodiklius, mesti rūkyti, riboti perteklinį svorį ir palaikyti fizinį aktyvumą.
Sportas yra svarbiausia prevencinė priemonė, tačiau jam reikia ruoštis sąmoningai ir pamažu didinti krūvį.
– Žmogus niekada neturėtų vaizduoti didvyrio ir nekankinti savęs. Jei žinote, kad turite problemą, darykite pauzę. Eikite pas medikus, tikrinkitės sveikatą ir išvengsite daug nemalonių dalykų.
Masiniai bėgimai ar spontaniški iššūkiai be pasiruošimo didina riziką. – Būsiu šiek tiek grubus, bet tai tik rodo žmogaus kvailumą. Rizikuoti savo sveikata – dėl ko? Ką tu sieki įrodyti? Jeigu pasiruošei dalyvauti sporto varžybose, bėgime, reikia pradėti treniruotis, o ne atėjus ryte nuspręsti, jog prabėgsi 5 kilometrus.
Karštomis dienomis svarbu užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų vartojimą bei vengti intensyvios veiklos viduryje dienos. Vasaros riziką mažina ir paprasti įpročiai: pakankamai skysčių, apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių ir fizinio krūvio ribojimas karštą paros dalį.
Vartoti daug skysčių, vengti tiesioginės saulės spindulių ir karštu paros metu neužsiiminėti aktyvia fizine veikla, o prisitaikyti prie aplinkos.
Apibendrinant – geresnė sveikatos stebėsena, sąmoningas gyvenimo būdas ir laiku atliekami tyrimai gali ženkliai sumažinti riziką ir išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.