Vasara asocijuojasi su saulėtomis dienomis ir poilsiu, tačiau peršalimo rizika šiltuoju sezonu vis tiek nėra nulėmta. Dažniausia klaida, kurią padaro atostogautojai ir dirbantys žmonės, – nepaisyti staigių temperatūros pokyčių ir per daug pasikliauti aušinimo priemonėmis. Šiame tekste aptariame, kodėl peršalimas vasarą nėra retenybė, kokio vieno dalyko reikėtų vengti ir kokių prevencinių priemonių imtis, kad atostogos liktų malonios.
Kodėl peršalimas vasarą nėra išimtis
Vasariniai peršalimai dažnai susiję ne su virusų gausa lauke, bet su aplinkos veiksniais, kurie silpnina organizmo apsaugą. Ilgos darbo valandos kondicionuojamose patalpose, miego trūkumas, intensyvus laisvalaikis savaitgaliais ir gaivūs labai šalti gėrimai – visa tai silpnina imunitetą. Be to, uždaros vėdinamos erdvės ir netinkamai reguliuojami oro kondicionieriai skatina virusų plitimą tarp žmonių.
„Peršalimo ligomis sergame ne tik šaltuoju metų sezonu, bet ne ką mažiau ir pavasarį bei vasarą. Pavyzdžiui, karštą dieną nusimaudžius dar nespėjusiame įšilti jūros ar ežero vandenyje, padirbėjus patalpoje su kondicionieriumi, kurio temperatūra nustatyta gerokai žemesnė nei lauke, išgėrus daug ypač šaltų gėrimų – tai lengviausias kelias, kaip sumažinti savo [imuniteto] gynybą. Įdomu tai, kad peršalimo ligomis vasarą dažniau suserga ne senjorai, kurie vasaras praleidžia gamtoje, bet darbingo amžiaus žmonės, didžiąją dienos dalį praleidžiantys uždaroje, kondicionuojamoje aplinkoje“, – pažymi Kristina Šnirpūnienė, „ [Gintarinės vaistinės]“ vaistininkė.
Kokio vieno dalyko reikėtų vengti
Pagrindinis patarimas – vengti drastiškų temperatūros kontrastų. Staigus išeinimas iš stipriai vėsintos patalpos į karštą lauką arba atvirkščiai sukelia stresą organizmui ir mažina jo gebėjimą apsisaugoti. Tai ypač aktualu keliaujant, dirbant biure ar naudojantis kondicionieriais kavinėse bei prekybos centruose.
Kitu žodžiu: venkite piktnaudžiavimo labai šaltais gėrimais ir ilgalaikio buvimo tiesiai prieš stiprų vėją, sklindantį iš kondicionieriaus.
„Drastiški temperatūrų skirtumai žmogaus organizmą veikia kaip stresas, todėl jis nespėja adaptuotis. Ne veltui dažniausiai susergama rudeniop, kai orai ima vėsti bei po žiemos, kai orai pradeda šilti. Tad rekomenduoju stiprinti imunitetą laikantis rutinos, grūdinantis ir vengiant staigių temperatūrų pokyčių. Pavyzdžiui, po visos darbo dienos kondicionuojamoje patalpoje išėjus į lauką, kur oro temperatūra kur kas didesnė. Taip pat patarčiau vengti piktnaudžiavimo šaltais gėrimais su ledukais, besaikio ledų valgymo, šalto ežero, kai esate įsikaitinę“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Simptomai, kada kreiptis ir ką daryti
Įprasti peršalimo požymiai – gerklės skausmas, užgulta nosis, kosulys, galvos skausmas, bendras silpnumas ir mieguistumas. Pirmieji žingsniai – ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir stebėti simptomus. „Kad ir kaip nenorėtume sugadinti taip lauktų atostogų, tačiau saulė, geras oras ir net vaistai kartais nepadeda, todėl svarbu nepavėluoti laiku kreiptis į gydytoją, kad virusinė infekcija nesikomplikuotų į bakterinę. Jei sloga ar kosulys užsitęsė ilgiau nei savaitę, karščiuojate ilgiau nei penkias dienas, o bendra savijauta prastėja, būtina pasirodyti pas gydytoją“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Stiprinti imunitetą padeda subalansuota mityba, reguliarus poilsis, lauko fizinis aktyvumas ir nuoseklus grūdinimasis. „Pilnavertė mityba, subalansuotas poilsis, sportas gamtoje, grūdinimasis ištisus metus tikrai padėtų būti sveikiems ir vasarą, ir žiemą. Pradėti grūdintis galima nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, šalto rytinio dušo. Maudytis šaltame duše ilgai nereikia – užtenka vos poros minučių. Jeigu per sunku, galima pradėti ir nuo apsitrynimo šaltu rankšluosčiu bei taip po truputį pratinti visą kūną. Svarbiausia, kad po nusimaudymo šaltame duše jaustumėtės gerai“, – dalijasi vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Taip pat svarbu tinkamai laikyti vaistus (rekomenduojama 15–25 °C) ir kelionėse nepalikti jų šiltoje lagamino dalyje – vežkite rankiniame bagaže. Laikantis šių paprastų taisyklių sumažėja rizika, kad vasaros atostogos bus sugadintos peršalimu ar kitomis komplikacijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.