Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje pastebimas reikšmingas storosios žarnos vėžio atvejų skaičiaus didėjimas tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Tai kelia nerimą mokslininkams ir gydytojams, kurie vis aktyviau ieško priežasčių, galinčių paaiškinti šią neįprastą tendenciją. Naujausi tyrimai rodo, kad viena iš svarbių priežasčių gali būti vaikystėje patirtas žalingas toksinų poveikis, ypač susijęs su tam tikrų _Escherichia coli_ (E. coli) bakterijų gaminamu kolibaktinu.
Vis didėjanti jaunų žmonių sergamumo tendencija
Tyrimai parodė, kad didžiausias sergamumo augimas storosios žarnos vėžiu užfiksuotas tokiose šalyse kaip Anglija, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas ir Čilė. Tradiciniai rizikos veiksniai, kaip nutukimas, nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas, tik iš dalies paaiškina šią tendenciją. Ženklų dėmesį patraukė bakterijų vaidmuo – kai kurios _E. coli_ padermės gamina kolibaktiną, kuris gali pažeisti storosios žarnos ląstelių DNR ir sukelti genetines mutacijas.
Kolibaktino poveikis ir ankstyvos infekcijos svarba
Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Ludmilas Aleksandrovas akcentuoja, kad ankstyvame amžiuje įgyta infekcija gali žymiai padidinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu ateityje. Mokslininkai ištyrė 981 naviko mėginį iš pacientų įvairiuose žemynuose ir nustatė, jog genetinės mutacijos, susijusios su kolibaktinu, buvo ypač dažnos jaunų pacientų mėginiuose. Šis tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, jog tokios mutacijos dažniau pasitaiko šalyse, kur ankstyvas storosios žarnos vėžys yra paplitęs.
Manoma, kad vaikystėje, ypač iki 10 metų amžiaus, patirta kolibaktino gaminančių _E. coli_ bakterijų infekcija sukelia genetinius pakitimus storosios žarnos ląstelėse, kurie ilgainiui gali išsivystyti į vėžį. Ši hipotezė papildo tradinius veiksnius ir pabrėžia, kaip svarbu atkreipti dėmesį į vaikystės sveikatą ir žarnyno mikrobiomą.
Kaip bakterijos pasiekia toksinų gamybą?
Kenksmingos _E. coli_ padermės, gaminančios kolibaktiną, evoliucionavo taip, kad šis toksinas padeda joms konkuruoti su kitomis žarnyno bakterijomis.
Nors kolibaktinas pažeidžia žmogaus DNR, jis suteikia bakterijoms pranašumą išskirdamas cheminius junginius, kurie slopina kitų bakterijų augimą. Tai rodo mikrobų „karą“ žarnyne, kai toksinų gamyba tampa evoliucine strategija išgyventi ir dominuoti.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija (Cancer Research UK), finansavusi šį tyrimą, teigia, kad net daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų yra išvengiami. Rizikos veiksniai, tokie kaip per mažas skaidulų kiekis, perdirbtos mėsos vartojimas, nutukimas, alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka, turi didelę reikšmę ligos atsiradimui. Taigi sveika gyvensena išlieka vienu svarbiausių žingsnių mažinant šios klastingos ligos išplitimą.
Be tradicinių prevencinių priemonių, mokslininkai svarsto galimybę taikyti probiotikus, kurie galėtų išstumti kenksmingas kolibaktiną gaminančias bakterijas iš žarnyno mikrobiomos, taip mažinant genetinių mutacijų riziką. Tačiau šio ginklo efektyvumas dar reikalauja išsamesnių tyrimų.
Išvados ir perspektyvos
Lėtai kintanti sergamumo dinamika reikalauja kompleksiško požiūrio į jaunų žmonių storosios žarnos vėžio prevenciją, įskaitant ne tik sveikos gyvensenos propagavimą, bet ir naujų mokslinių atradimų pritaikymą praktikoje. Supratimas, kaip vaikystės infekcijos veikia vėlesnės sveikatos problemas, suteikia galimybę anksti identifikuoti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Todėl svarbu tęsti mokslinius tyrimus šioje srityje ir diegti naujas, į mikrobiomą orientuotas prevencines strategijas, kad ateityje sumažėtų jaunų žmonių sergamumas šia klastinga liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.