Daugelis vakare patiria gilų nuovargį, sumažėjusį dėmesį ir padidėjusį dirglumą – dažnai nesusimąstant, kad šie pojūčiai gali kilti ne dėl fizinio krūvio ar miego trūkumo, o dėl nuolatinio aplinkos dirginimo. Vienas iš dažnai nepastebimų veiksnių yra foninis triukšmas: nuolatiniai garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos.
Foninis triukšmas kaip nepastebimas dirgiklis
Pasak emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės, jautrumas aplinkai labai skiriasi tarp žmonių. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus.
Tokiems žmonėms net ir įprasta darbo diena gali pareikalauti daugiau vidinių resursų, todėl vakare jie dažniau jaučiasi emociškai išsekę, net jei fiziškai daug nejudėjo”, – aiškina specialistė.
Net kai žmogus „pripranta“ prie tam tikrų garsų, organizmas dažnai ir toliau fiksuoja juos nervų sistemos lygiu. „Mes galime nekreipti dėmesio į foninę muziką ar miesto triukšmą, tačiau nervų sistema juos vis tiek fiksuoja. Ilgainiui tai gali pasireikšti sunkesniu susikaupimu ar poreikiu po darbo tiesiog pabūti visiškoje tyloje”, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Atviri biurai – nuolatinis stimulų srautas
Atviro tipo darbo erdvės ypač padidina neigiamą poveikį: telefono skambučiai, klaviatūrų čirpimas, kolegų pokalbiai ir judėjimas po biurą – visa tai sumuojasi ir tampa chronišku nervų sistemos dirginimu. Tokia nuolatinė stimuliacija didina streso lygį, skatina susierzinimą ir ilgainiui gali prisidėti prie lėtinio nuovargio ar perdegimo, ypač jautresniems žmonėms.
Praktiniai būdai sumažinti poveikį
Svarbu mokėti laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus ir imtis paprastų priemonių: planuoti trumpas tylos pauzes, įvesti asmenines ribas su kolegomis ar naudoti klausos apsaugą.
Net 10 minučių be pokalbių ir ekranų gali žymiai padėti atstatyti vidinius resursus. „Jeigu visą dieną praleidžiame intensyvioje aplinkoje, mūsų nervų sistemai labai svarbu gauti priešingą patirtį. Kartais pakanka vos 10 minučių be pokalbių, ekranų ar kitų stimulų. Tokios trumpos pauzės padeda organizmui greičiau atsistatyti”, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Kiti naudingi sprendimai: reguliariai keisti užduotis, įtraukti trumpas fizines pertraukas (trumpas pasivaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai), kurti asmeninę tylos zoną arba naudoti klausos kamštukus situacijoms, kai tai įmanoma.
Technologijos: pagalba ar pakeitimas?
Triukšmo slopinimo ausinės ir programėlės gali būti veiksmingos: jos blokuoja arba maskuoja destruktyvius garsus ir palengvina susikaupimą. „Dirbant atvirose erdvėse ar dažnai keliaujant, žmonės vis aktyviau ieško būdų sumažinti nereikalingus aplinkos dirgiklius.
Todėl vis didesnį dėmesį skiriame sprendimams, kurie padeda lengviau susikaupti ir jaustis komfortiškiau įvairiose situacijose.
Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Buds4 Pro“ ausinės pačios geba įvertinti aplinkos garsus ir automatiškai prie jų prisitaikyti.
Vartotojui nereikia kaskart rankiniu būdu keisti nustatymus, todėl jis gali lengviau išlaikyti koncentraciją arba tiesiog mėgautis tyla”, – teigia E. Tamelytė.
Tačiau svarbu prisiminti, kad technologija neturėtų būti stimuliacijos pakeitimu: garsiai uždengta triukšmas muzikos ar garsais vis tiek reiškia papildomą įtampą nervų sistemai. Geriausias efektas – sąmoningas triukšmo mažinimas ir tylių pertraukų įtraukimas į dienos ritmą.
Tyla šiuolaikiniame pasaulyje tampa ne prabanga, o būtina sveikatos ir darbingumo dalis. Atpažinus foninio triukšmo poveikį ir įdiegus paprastas praktikas, vakaro nuovargis gali sumažėti, o gebėjimas atsigauti ir susikaupti – pagerėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.