2024 metams Vilniui reikės papildomai apie 1,16 mln. eurų, nes 2023 metų sąnaudos buvo netiksliai suprognozuotos. Tai akivaizdžiai verčia gyventojus susimąstyti: KAINOS AUKŠTYN, KOKYBĖ ŽEMYN. Matomos problemos, tokios kaip neištuštinami konteineriai, rodo, kad kainų kilimas ne visuomet lydimas paslaugos kokybės gerėjimo.
Kas nutiko ir kodėl brangsta?
Atliekų tvarkymo srityje susikaupė keli esminiai faktoriai. Pirma, pasikeitus atsakomybei ir valdymui, VASA tinklapyje nebėra skelbiamų atliekų surinkimo grafikų; pateikiamos tik nuorodos į vežėjų tinklapius. Tai prieštarauja Aplinkos ministro patvirtintiems reikalavimams, pagal kuriuos grafikai turi būti prieinami ir savivaldybės, ir administratoriaus tinklalapyje. Antra, istorija rodo, kad 2020 metais tam tikrais sprendimais rinkliavos padidėjo žymiai (apie 70 proc.), o vėliau, artėjant rinkimams, dalis mokesčių buvo sumažinta — sprendimas, kurį kritikavo ekspertai kaip netvarų. Dabar, kai grįžta realios sąnaudos, matome kainų šuolį.
Ką tai reiškia vilniečiams?
Valdančiųjų siūlomi ir jau pradėti įgyvendinti pakeitimai sudarys papildomą finansinę naštą: numatomas buitinių atliekų surinkimo kainos padidėjimas apie 30 proc., verslui taikomas vadinamasis „pagalvės mokestis“ keliamas nuo 1 iki 2 eurų, kai kuriuos automobilių parkavimo tarifus siūloma padidinti nuo 1,2 iki 5 eurų, o būsto administravimo tarifas gali išaugti nuo maždaug 0,04 iki 0,13 eurų už kv. m. Be to, jau padidėjo mokestis už žemę ir neatsirado aiškus atsakas dėl galimo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio.
Toks mokesčių komplektas ypač paveiks mažas pajamas gaunančias šeimas ir nuosavų namų savininkus. Kai paslaugos kokybė negerėja arba blogėja, gyventojai teisėtai klausia — už ką mes mokame?
Ką reikėtų daryti ir ko reikalauti?
Pirmiausia būtina užtikrinti skaidrumą: viešinti atliekų surinkimo grafikus, pateikti aiškius skaičiavimus, kurie paaiškintų kainų pokyčius, ir viešai skelbti sutartis su vežėjais.
Antra, verta inicijuoti nepriklausomą audito išvadą dėl paslaugų organizavimo bei aptarnavimo kaštų: dažnai konteinerių didinimas ir išvežimo dažnio optimizavimas leidžia sumažinti sąnaudas, o ne jas didinti. Trečia, savivaldybė turi numatyti socialines nuolaidas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams ir skatinti atliekų rūšiavimą bei prevenciją, kad sumažėtų bendros apdorojamų atliekų apimtys.
Vilniečiams rekomenduojama stebėti savivaldybės pranešimus, aktyviai pranešti apie nepanaudotus arba neištuštintus konteinerius, reikalauti viešumo ir aiškumo sprendžiant mokesčių klausimus. Tik tokios priemonės gali užtikrinti, kad kainos atspindėtų realią paslaugos vertę ir jos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.