Vėžys yra klastinga ir dažnai nepastebima liga, kuri gali užklupti bet kurio amžiaus žmogų. Nors lietuviškoje prevencijos programoje nemokamai storosios žarnos vėžio patikrai kviečiami 50–74 metų gyventojai, medikai vis dažniau konstatuoja, kad ši rizika didėja ir tarp jaunesnių, net 40–49 metų asmenų. Todėl gydytojai rekomenduoja visiems, sulaukusiems 40 metų, namuose atlikti paprastą ir neskausmingą testą, kuris gali padėti anksti aptikti vystymosi požymius ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Klati vėžio taktika ir amžiaus ribų kaita
Storosios žarnos vėžys ilgą laiką buvo laikomas liga, dažniausiai diagnozuojama vyresniame amžiuje. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniems nei 50 metų pacientams. Kol kas Lietuvoje oficialiai nemokama patikra skiriama nuo 50 metų, tačiau kai kurios pažangios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, JAV ir Pietų Korėja, prevencines patikras pradėjo vykdyti nuo 45 metų. Gydytojas chirurgas Audrius Dulskas pabrėžia, kad tai yra atsakas į kintančią epidemiologinę situaciją ir jaunėjančią sergamumo tendenciją.
Namų testas – pirmasis žingsnis sveikatos kontrolei
Vienas iš efektyviausių būdų anksti aptikti storosios žarnos vėžį – tai slapto kraujavimo testas, kurį galima atlikti patogiai namuose. Šis tyrimas leidžia nustatyti nematomus plika akimi kraujo pėdsakus išmatose, kurie gali būti ankstyvųjų vėžio ar polipų požymis. Testas yra paprastas, neskausmingas ir prieinamas, kainuojantis maždaug 5–6 eurus vaistinėse. Rekomenduojama, kad kiekvienas daugiau nei 40 metų amžiaus žmogus reguliariai atliktų šią patikrą, net jei nejaučia jokių simptomų.
Teigiamas testo rezultatas nėra tiesioginė vėžio diagnozė. Dažnai tai reiškia nežymų kraujavimą dėl gerybinių pakitimų arba netinkamai atliktą testą. Todėl svarbu po teigiamo testo kreiptis į gydytoją tolimesniems tyrimams, pavyzdžiui, kolonoskopijai, kuri leidžia tiesiogiai įvertinti žarnos būklę ir, esant reikalui, pašalinti polipus ar kitus pakitimus.
Prevencija – geriausia apsauga
Be testų, gydytojai pabrėžia, kad riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina tam tikri gyvenimo būdo faktoriai. Tarp svarbiausių yra per didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas bei dažnas gazuotų, saldintų gėrimų ir riebaus, greito maisto vartojimas. Būtent šie įpročiai lemia, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems žmonėms. Nuolatinis stresas, skubėjimas, nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo stygius sukelia kompleksinę žalą organizmui, didindami riziką sirgti onkologinėmis ligomis.
Ankstyva diagnostika prailgina gyvenimą
Specialistai pabrėžia, kad ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika yra gyvybiškai svarbi. Lietuvos mokslininkų duomenimis, jei žmogus atlieka slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, jo rizika mirti per penkerius metus maždaug 4 proc. Ši rizika žymiai didėja, jei teigiamas testas lieka nepatvirtintas kolonoskopiniu tyrimu. Profesorius Tomas Poškus paaiškina, kad toks neatlikimas didina riziką net dvigubai. Todėl gydytojų rekomendacijos yra aiškios – neatmesti patikros ir esant poreikiui vykdyti tolesnius žarnyno tyrimus.
Prevencinių programų atnaujinimai ir perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje rengiami pokyčiai krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, kuriuose planuojama praplėsti dalyvių amžiaus ribas bei įdiegti naujus, pažangius tyrimus, kaip krūties tomosintezę. Nors storosios žarnos vėžiui kol kas didesnių programos pakeitimų neplanuojama, specialistai įspėja, kad nuolatinis prevencinių programų tobulinimas yra būtinas siekiant efektyviau valdyti onkologines ligas, didinti ligų ankstyvą nustatymą ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Apibendrinant, kiekvienas žmogus, sulaukęs 40 metų, turėtų rimtai susimąstyti apie reguliarią sveikatos patikrą ir neatidėlioti savijautos stebėjimo. Paprastas, neskausmingas namų testas gali tapti pirmuoju žingsniu norint užkirsti kelią viena pavojingiausių ligų, o laiku atlikta diagnostika – gyvenimo pratęsimo garantu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.