Daugelis vyrų gydytojus aplanko tik pastebėję aiškius simptomus, tačiau kai kurie pavojingi pokyčiai organizme vyksta tyliai ir ilgą laiką nesukelia jokio diskomforto. Net fiziškai aktyvūs ir gerai jaučiantys vyrai gali turėti rizikos veiksnių, kurie vėliau lemia sunkias komplikacijas. Svarbu suprasti, kokie požymiai verti dėmesio ir kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti.
Kenksmingas tylojimas: kokios ligos vystosi nepastebimai
Šeimos gydytojas E. Šivickas primena, kad ilgą laiką besivystančios ligos dažnai nepasireiškia skausmu ar aiškiais simptomais. „Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, gliukozės apykaitos sutrikimai, kepenų suriebėjimas ar inkstų funkcijos pokyčiai dažnai nesukelia jokio skausmo ar ryškaus diskomforto. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, būti darbingas, sportuoti, o tuo metu organizme jau gali vykti pokyčiai, kurie po kelerių metų didina infarkto, insulto, inkstų pažaidos ar kitų komplikacijų riziką“, – teigia gydytojas. Dėl to reguliarus sveikatos įvertinimas gali užkirsti kelią ilgalaikėms pasekmėms.
Fizinis aktyvumas – svarbu, bet ne visagalis
Fizinė forma gerina bendrą savijautą, tačiau negarantuoja, kad organizme nevyksta patologiniai procesai. „Aktyvus gyvenimo būdas labai svarbus, tačiau jis neapsaugo nuo visų ligų. Net ir fiziškai aktyvūs vyrai gali turėti paveldėtą polinkį į padidėjusį cholesterolį, arterinę hipertenziją, gliukozės apykaitos sutrikimus ar kitas ligas“, – aiškina gydytojas. Todėl svarbu neapsiriboti vien tik sportu, bet ir stebėti laboratorinius rodiklius bei reguliariai kreiptis į gydytoją.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Kai kurie kasdieniški pokyčiai vyrams atrodo nereikšmingi, bet gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. „Jei kelias savaites ar mėnesius blogėja miego kokybė, atsiranda nuolatinis nuovargis, mažėja darbingumas, keičiasi svoris, sumažėja libido, atsiranda erekcijos sutrikimų, dirglumas ar nuotaikos svyravimai, verta pagalvoti apie platesnį sveikatos įvertinimą“, – teigia gydytojas. Nuolatinis nuovargis gali būti susijęs su mažakraujyste, skydliaukės sutrikimais, gliukozės apykaitos pokyčiais ar miego sutrikimais; sumažėjęs libido ar erekcijos problemos kartais signalizuoja apie kraujagyslių ar hormoninius sutrikimus.
Hormonų svarba ir atsargumo priemonės
Hormonai daro didelę įtaką energijai, nuotaikai ir raumenų masei. „Dažniausiai kalbama apie testosteroną, tačiau ne mažiau svarbūs ir skydliaukės hormonai, insulinas, prolaktinas bei kortizolis. Testosterono sumažėjimas gali pasireikšti sumažėjusiu libido, erekcijos sutrikimais, nuovargiu, prastesne nuotaika ar raumenų masės mažėjimu“, – pasakoja gydytojas. Vis dėlto savarankiškas gydymas hormonais ar papildais gali būti pavojingas. „Sunerimti verta tada, kai simptomai yra nauji, progresuoja, trunka ilgiau nei kelias savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju svarbiausia ne pradėti savarankiškai vartoti papildus ar hormoninius preparatus, o kreiptis į gydytoją ir atlikti tikslingą ištyrimą“, – sako specialistas.
Kokius tyrimus verta atlikti?
Profilaktinių tyrimų sąrašas priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, tačiau yra bendrų rekomendacijų. „Profilaktiškai dažnai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, gliukozės lygio (nevalgius) tyrimą, lipidogramą, kreatininą bei kepenų fermentų tyrimus. Esant nuovargiui ar kitoms indikacijoms gali būti tikslinga įvertinti feritiną, vitaminą B12 ar vitaminą D“, – vardija E. Šivickas. Be to, svarbu pasinaudoti prevencinėmis programomis, kurios leidžia anksti nustatyti rizikas ir imtis gydymo ar gyvenimo būdo korekcijų.
Reguliarus sveikatos tikrinimas, atkreipimas dėmesio į subtilius simptomus ir profesionalus ištyrimas gali reikšmingai sumažinti rimtų ligų riziką. Nebijokite kreiptis į gydytoją – laiku atlikti tyrimai gali išgelbėti sveikatą ir gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.