Daugelis Lietuvos gyventojų turi naminius augintinius, kurie dažnai tampa ištikimais šeimos nariais. Tačiau, nepaisant to, vis dar pasitaiko neprižiūrėtų ir prastomis sąlygomis laikomų gyvūnų atvejų. Todėl šalyje imtasi iniciatyvų, kurios ženkliai griežtins gyvūnų laikymo reikalavimus ir užtikrins jų gerovę.
Šiuo metu nesant aiškiai reglamentuoto draudimo šunų pririšimui, daugelis gyvūnų yra laikomi ilgai pririšti, negalėdami laisvai judėti ar elgtis natūraliai. Toks laikymas kelia ne tik gyvūnų kančią, bet ir visuomenės susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės normų nesilaikymo. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad galiojantys įstatymai reikalauja, jog gyvūnai būtų laikomi taip, kad nebūtų ribojama jų judėjimo laisvė ir nesukeltų kančios, tačiau konkrečių nuostatų dėl pririšimo trūksta.
Siūlomi pokyčiai teisės aktuose
Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, planuojama keisti susijusius įstatymus, kuriuose būtų aiškiai įtvirtintas šunų pririšimo draudimas. Numatoma, kad ilgalaikis šunų pririšimas bus griežtai draudžiamas, tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais trumpalaikis pririšimas bus leidžiamas. Tokie pakeitimai kyla po daugelio susitikimų su gyvūnų gerovės ekspertų, valstybinės kontrolės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Aplinkos ministerijos teigimu, daugiausia rūpesčio kelia gyvūnai, kurie yra pririšti grandinėmis, kurios įaugusios į kaklą, palikti ekstremaliomis oro sąlygomis be priežiūros, maisto ir vandens, taip pat negalintys patenkinti natūralaus elgesio poreikių. Tokia praktika kelia rimtų gyvūnų gerovės pažeidimų.
Visuomenės ir politikų palaikymas
Augintinių gerovės klausimas sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio – neseniai surinkti Europos Sąjungos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad net 73 proc. Lietuvos gyventojų palaiko geresnes augintinių apsaugos priemones. Politikų ir visuomeninių organizacijų bendromis pastangomis akcentuojamas šunų pririšimo uždraudimo reikalingumas, o šis klausimas buvo plačiai aptartas ir konferencijose Seime.
Pagal naujus siūlymus, pririšti šunis ilgalaikiam laikui bus uždrausta, tačiau ši taisyklė įsigalios ne iš karto: savininkams bus suteiktas pereinamasis laikotarpis, leidžiantis prisitaikyti ir užtikrinti tinkamas augintinių laikymo sąlygas.
Atsakomybė ir baudos pažeidėjams
Gyvūnų laikymo kontrolė skirstoma tarp savivaldybių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei vidaus reikalų ministerijos. Šios institucijos turi teisę atlikti patikrinimus ir taikyti administracines nuobaudas už žiaurų elgesį su gyvūnais ar kitų gyvūnų gerovės normų pažeidimų.
Už laikymo reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos baudos, o atsakomybė už jas tenka tiek atitinkamų savivaldybių administracijoms, tiek VMVT ir policijos pareigūnams. Nauji teisės aktų pakeitimai sieks aiškiai ir griežtai reglamentuoti šunų pririšimą, užkertant kelią neatsakingam ir žalingam gyvūnų laikymui.
Parengtas įstatymo projektas bus pristatytas Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje visuomenės diskusijai, o Seimas planuoja jį svarstyti artimiausioje rudens sesijoje. Tai leis visiems suinteresuotiems asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus, siekiant priimti optimaliausią sprendimą gyvūnų gerovės srityje.