24 metų Abbie Trinder iš Anglijos, netoli Volsolio, prieš trejus metus pradėjo jausti stiprius galvos skausmus. Deja, šie simptomai nebuvo tinkamai įvertinti – medikai juos traktavo kaip dehidratacijos požymį, o vienas gydytojas net pasijuokė iš moters skundų. Ši klaida turėjo liūdnų pasekmių – nepastebėjus smegenų auglio, Abbie apako viena akimi.
Kai 2016 metų kovo mėnesį jos regėjimas pradėjo sparčiai blogėti, vaizdas tapo neryškus ir tarsi susiliejęs. Optikos specialistė nedelsiant patarė vykti į ligoninę. Ten buvo diagnozuotas gerybinis navikas, spaudžiantis optinį nervą ir išplitęs iki posmegeninės liaukos. Dėl agresyvios lokalizacijos gydytojai sutiko pašalinti tik dalį naviko, norėdami išvengti rimtų veiklos sutrikimų.
Abbie prisimena, kaip ilgas mėnesių mėnesius trunkantis gydytojų abejingumas labai ją žeidė: „Kalbant apie migreną, gydytojas vis liepdavo man gerti daug vandens, o kitas net nusijuokė, sakydamas, kad jei tikrai būtų migrena, aš nesėdėčiau prieš jį“. Nors moteris manė, kad jai tiesiog reikalingi akiniai, vizito metu optikas nusprendė, jog situacija yra daug rimtesnė, ir pasiūlė nedelsti siųsti ją į ligoninę.
Sužinojimas apie smegenų auglį pirmiau atnešė nerimą, bet tuo pačiu ir tam tikrą palengvėjimą, nes nežinomybė dėl savo sveikatos tęsėsi ilgai. Abbie sako: „Auglys buvo ten ilgus metus, ir dėl to praradau matymą dešinėje akyje. Išgirdus diagnozę buvo sunku, bet pagaliau supratau, kas vyksta.“
Po operacijos – ilgas fizinis ir emocinis atsigavimas
Operacija vyko 2016 metų rugpjūčio mėnesį – buvo pašalinta tik dalis naviko, kad išvengtų galimų neigiamų pasekmių. Nors procedūra buvo techniškai sėkminga, regėjimo atkurti nepavyko. Po operacijos laukė ilgas gijimo laikotarpis, kurio metu Abbie susidūrė su patinimu ir stipriomis emocinėmis krizėmis. Ji pasakojo, kad nesugebėjo atpažinti savęs veidrodyje, buvo nuolatinė jėgų stoka ir energijos praradimas, o net kasdienės rutinos užduotys tapo dideliu iššūkiu.
„Turėjo praeiti nemažai laiko, kol patinimas sumažėjo. Maniau, kad jam išnykus jausiuosi geriau, bet atsirado emocinių sunkumų. Savaitėmis tiesiog būdavau lovoje ir miegodavau. Išlipti iš vonios ar užlipti laiptais buvo didžiausias vargas“, – atviravo moteris.
Psichologinės ir socialinės pasekmės
Kartu su fiziniais sunkumais, Abbie teko susidurti ir su dideliais emociniais iššūkiais. Ji prarado daug svarbių gyvenimo aspektų – namus, sužadėtinį, darbą, socialinius ryšius. Nėra lengva priimti tokį gyvenimo posūkį, tačiau Abbie nepasidavė: „Neliko visko, ką turėjau. Privalėjau grįžti pas tėvus, nes neturėjau jėgų bendrauti ar dirbti.“
Visgi, moteris išlaikė pozityvumą ir užsidegimą sveikatai. 2017 metai tapo jos stiprėjimo ir savęs atgavimo laikotarpiu. Ji pradėjo vertinti gyvenimą kitaip, labiau rūpintis savo sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu. Šis patyrimas tapo stipriu pamokymu, kaip svarbu klausytis savo kūno, o medicinos specialistų dėmesingumas – gyvybiškai svarbus.
Ši istorija yra svarbus priminimas tiek pacientams, tiek gydytojams, kad net lengvi simptomai negali būti ignoruojami, o ištverti sunkumai gali būti pagrindas pokyčiams ir naujai gyvenimo kokybei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.