Kraujo vėžys gali būti išgydomas taikant kompleksišką gydymą, įskaitant chemoterapiją, imunoterapiją ir kamieninių ląstelių transplantaciją. Tačiau Lietuvoje gydymo efektyvumą riboja ne medicininės galimybės, o sisteminės problemos: donorų skaičius ir vaistų prieinamumas. Gydytojas-hematologas pabrėžia, kad nors procedūros technologijos pažengusios, praktinė prieiga prie jų ir susijusių vaistų dar nėra pakankama.
Kas yra kamieninių ląstelių transplantacija ir kaip ji vyksta
„Kaulų čiulpai – tas pavadinimas labiau vartojamas istoriniu pagrindu. Šiuo metu apie 90 proc. kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, taip būtų teisingiau vadinti, atliekama naudojant periferines venas. Kitaip sakant, per kateterį surenkamos kamieninės ląstelės. Donorams yra taikomi vaistai, kurie yra vartojami penkias dienas, jie leidžiami į poodį. Po penkių dienų žmogus atvyksta į gydymo įstaigą, įvedamas kateteris ir per tą kateterį kraujas teka į specialią mašiną ir grįžta atgal. Visa procedūra trunka nuo 2 iki 4 valandų.
Tai dažniausiai neskausminga procedūra: pacientas tiesiog paguldomas, stebimas ir po procedūros gali grįžti namo. Kai naudojami tradiciniai kaulų čiulpai, taikoma bendrinė nejautra ir procedūra trunka apie valandą; iš turimo kaulo surenkama reikalinga medžiaga ir pacientas dažniausiai išrašomas tą pačią dieną.
Autologinė ir alogeninė transplantacija: ką svarbu žinoti
Transplantacijas reikėtų skirti į dvi pagrindines rūšis: kai naudojamos pačio paciento kamieninės ląstelės (autologinė) ir kai – donoro (alogeninė). „Kai naudojamos kito žmogaus kamieninės ląstelės, šios procedūros esmė yra pakeisti žmogaus donoro imuninę sistemą, pakeičiama visa kraujodara ir gydomasis efektas šiuo atveju yra nauja imuninė sistema. Ji turėtų sunaikinti naviką ir dažniausiai tai sėkmingai įvyksta, nes žmogaus imuninė sistema paprastai toleruoja tą naviką, o pakeitus imuninę sistema įvyksta panaikinimas vėžio ir išgijimas”. Alogeninė transplantacija taikoma sunkiausiems atvejams, kai kitos priemonės nepadeda.
Situacija Lietuvoje: donorų registras ir skaičiai
Lietuvoje kasmet atliekama apie 180–200 kamieninių ląstelių transplantacijų, iš jų maždaug 60 – alogeninių. Donorų registras yra palyginti jaunas ir sparčiai auga, tačiau jo dydis vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų šalių. Donorų dažniausiai registruojama nuo 18 iki 35 metų, o donuoti galima iki 55 metų. „Visi žmonės, kurie neserga sunkiomis ligomis, kurie neserga infekcinėmis ligomis, bet yra vienas svarbus esminis apribojimas – amžius. Nuo 18 metų iki 35 metų įtraukiame į registrą, o donuoti gali iki 55 metų. Kita vertus, donoro ištyrimas nėra pigu, reikia daug resursų ir kompetencijos. Tikimybė, kad donoras bus pakviestas donuoti per metus yra kažkur viena iš tūkstančio”.
Pagrindinė kliūtis – vaistų prieinamumas
Be donorų registro ir transplantacijų infrastruktūros, esminė problema yra vaistų prieinamumas. Daug veiksmingų preparatų Lietuvoje nėra kompensuojami, o tai tiesiogiai veikia pacientų galimybes gauti optimalų gydymą. „Kalbant apie vaistus, tai yra didžiausia problema. Deja, negalima sakyti, kad per paskutinius metus būtų fiksuojamas gerėjimas. Yra daugybė vaistinių preparatų, kurių veiksmingumas yra įrodytas, deja, Lietuvoje jie yra nekompensuojami. Vaistų prieinamumas ir moraline, ir motyvacijos prasme tai yra labai didelė problema.”
Sprendimui būtinas ne tik medicininis, bet ir politinis bei finansinis įsipareigojimas: plėsti donorų registrą, užtikrinti kompensacijas inovatyviems vaistams ir gerinti pacientų priežiūros logistiką. Tik tokiu visapusišku požiūriu galima užtikrinti, kad lietuviai turėtų tokias pačias išgijimo galimybes kaip ir pacientai gerokai didesnėse šalyse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.