Kremliaus administracija parengė naujas gaires valstybės kontroliuojamiems kanalams ir režimui lojalioms žiniasklaidos priemonėms, nurodančias, kaip pateikti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius Rusijos teritorijoje. Dokumente atkreipiamas dėmesys į tai, kaip kalbėti apie atakas prieš naftos perdirbimo įmones ir didžiųjų prekybos bei logistikos centrų infrastruktūrą, tarp jų ir „Wildberries“ sandėlius.
Propagandos posūkis
Rusijos invazija į Ukrainą iš pradžių buvo pristatyta viešai kaip „Kyjivo užėmimas per maždaug tris dienas“, o pats karas buvo neigiamai įvardijamas kaip „specialiąja karine operacija“. Kelerius metus oficiali retorika gyrėsi, jog Rusijos pajėgos „nuolat žengia į priekį ir visą laiką laimi“. Tačiau padidėjęs Ukrainos pajėgų gebėjimas vykdyti didelio masto smūgius Rusijos giluminiams objektams verčia Kremliaus propagandos aparatus keisti naratyvą, ieškant formulių, kurios paaiškintų nesėkmes ir sumažintų visuomenės nerimą.
Kaip keičiasi naratyvai
Naujose gairėse, kaip pranešama, siūloma vengti tiesioginių konstatacijų apie puolimo sėkmę ir didinti dėmesį į terminus, kurie diskredituoja atakas – pavyzdžiui, vadinti jas „teroristiniais aktai“ arba „sabotažu“. Taip pat siūloma pabrėžti, kad incidentai yra izoliuoti, rodyti valdžios veiksmus likviduojant pasekmes ir akcentuoti valstybinį atsaką bei ekonominį stabilumą. Tokios kalbos priemonės orientuotos į pažeidimų minimalizavimą viešojoje erdvėje ir piliečių saugumo įtvirtinimą per pasakojimą apie „atsparumą“ ir „tvarkymąsi“ po išpuolių.
Pasekmės viešajai nuomonei ir informacinis kontekstas
Toks propagandos posūkis atspindi didesnį iššūkį: kai smūgiai pasiekia šalies gilumą ir atakuojami ekonomikos objektai, tradicinis „mes laimime“ siužetas tampa mažiau tikroviškas. Valdžia stengiasi suvaldyti narratyvą, kad išsaugotų mobilizacijos potencialą ir viešąją tvarką. Tai verčia žiniasklaidą dirbti tiksliau: akcentuoti victimų pagalbą, įvardinti kaltininkus ir pabrėžti prevencines priemones, tuo pačiu vengiant detalių, kurios galėtų parodyti sistemines saugumo spragas.
Ką tai reiškia toliau
Tokios gairės rodo, kad informacinis karas ir vidaus komunikacija Rusijoje ir toliau bus intensyvūs. Uždaras valstybinis naratyvas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti paniką, tačiau ilgainiui rizikuoja mažinti visuomenės pasitikėjimą, jei realybė neatitiks pateikiamų versijų. Tarptautinei auditorijai ir priešininkams tai taip pat siunčia žinią – valdžia reaguoja, nes pripažįsta, kad situacija reikalauja korekcijų žodžiuose ir veiksmuose. Gairių egzistavimas yra svarbus indikatorius apie tai, kaip stipriai karas transformuoja ne tik fronto linijas, bet ir informacijos erdvę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.