Gydytojas Voldemaras Giedrimas kartu su žmona praktikuoja ilgalaikį badavimą du kartus per metus – po 5 dienas advento ir gavėnios metu. Jis teigia, kad tokia praktika duoda ne tik estetinę naudą, mažinant kūno svorį, bet ir reikšmingą pagerėjimą bendroje sveikatoje bei savijautoje.
Pranešimai apie klinikinius pagerėjimus
Gydytojas ne tik badauja pats, bet ir atlieka tyrimus su dalyviais. „Vakar žmoną kalbėjo su vienu dalyviu. Kraujospūdis normalizavosi, vaistų nebereikia ir vyras nebeknarkia. Bendrai, jeigu žiūrime į kraujo tyrimus, pamažėja cholesterolio kiekis, gliukozė susireguliuoja, uždegimo rodikliai pasidaro labai žemi, mažėja uždegimas kraujagyslėse. Matome daug įvairių rodiklių, kurie pasikeičia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ pasakojo V.Giedrimas.
Kaip badavimas veikia organizmą
Ilgalaikis badavimas – tai situacija, kai maisto organizmas negauna ilgesnį nei 48 valandas laikotarpį. Pakinta hormoninė būsena: mažėja insulino koncentracija, aktyvuojasi riebalų skaidymas ir išsiskiria ketoniniai kūnai, kurie tarnauja kaip alternatyvus energijos šaltinis. „Iš tikrųjų mes pilni energijos. Ji „padėta“ į mūsų riebalinį audinį, tik ji yra „užrakinta“ aukštesnio insulino. Badaudami negauname maisto, mažėja gliukozės ir insulino kiekis ir įsijungia riebalų deginimas.
Degant riebalams atsipalaiduoja energija, ji yra žymiai sveikesnė: išsiskiria ketoniniai kūnai, kurie pakeičia gliukozę, suteikia energijos antplūdį, mažina uždegimą ir atitolina lėtines ligas. Šitas mechanizmas yra aprašytas daugybėje mokslinių straipsnių“, – paaiškino V.Giedrimas.
Kokie yra praktiniai poveikiai
Pacientai dažnai pastebi sumažėjusį kraujospūdį, pagerėjusius lipidų ir gliukozės rodiklius, mažesnį uždegimo žymenį bei pagerėjusią miego kokybę — kai kuriems net sumažėja knarkimas, mat mažėja riebalinio audinio sankaupos gerklėje. Be to, lankytojai dažnai praneša apie padidėjusį energijos lygį ir motyvaciją keisti mitybos įpročius.
Kam badauti negalima ir kada reikalinga priežiūra
Badavimas netinka visiems.
Yra aiškios kontraindikacijos: KMI mažesnis nei 18,5, valgymo sutrikimai, širdies ritmo sutrikimai, ūminės ar lėtinės širdies, kepenų ar inkstų nepakankamybės, tulžies pūslės akmenligė, nėštumas ir žindymas. „Bet į kiekvieną žmogų žiūrime individualiai. Atliekame kraujo tyrimus ir tada matome, ar jis gali badauti“, – pabrėžė V.Giedrimas.
Pradžia ir saugumas
Gydytojas rekomenduoja pradėti nuo lengvesnių formų: protarpinis badavimas 14–16 val. ir palaipsniui ilginti nevalgymo laiką iki 24 val. Prieš bandant kelias dienas trunkantį badavimą, verta pasitarti su specialistu ir atlikti kraujo tyrimus. Per badavimo periodą nepatartina imtis intensyvaus fizinio darbo, o pasiruošimas ir palaikymas (pvz., grupė ar gydytojo priežiūra) ženkliai padidina sėkmės tikimybę.
Kaip teisingai nutraukti badavimą
Grubiausia klaida – netinkamas badavimo nutraukimas ir persivalgymas. Pirmą dieną po badavimo rekomenduojama pradėti nuo lengvo sultinio, antrą – nekaloringos sriubos, tik vėliau grįžti prie kieto maisto. Tokia palaipsninė sistema saugo virškinimą ir padeda išlaikyti rezultatus ilgiau.
Ilgalaikis badavimas gali suteikti tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą, tačiau jis privalo būti atliekamas atsakingai ir atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.