Žmonės vis dažniau užsikausto į savo išvaizdą – ne kaip į natūralią saviraiškos dalį, o kaip į vienintelį savivertės matą. Tokį reiškinį psichiatrai sieja su kūno dismorfiniu sutrikimu (angl. body dysmorphic disorder, BDD), kuriam, anot ekspertų, sparčiai įtakos turi socialinių tinklų kultūra. Šiame tekste paaiškiname, kas yra šis sutrikimas, kodėl socialiniai tinklai jį skatina ir kokia pagalba yra efektyviausia.
Kas yra kūno dismorfinis sutrikimas?
Kūno dismorfinis sutrikimas – tai psichikos sutrikimas, kai žmogus patologiniu būdu susitelkia į esamą arba įsivaizduojamą kūno „defektą“. Tai nėra paprastas nepasitenkinimas savo išvaizda; žmonės su BDD patiria rimtą nerimą, gėdą, dažnai vengia socialinių kontaktų, darbo ar mokslų. Mažas spuogelis, nosies forma ar odos struktūra gali tapti dominuojančiu, visą asmenybę užgožiančiu objektu, dėl ko žmogus jaučiasi tarsi viskas būtų „sugadinta“.
Socialiniai tinklai ir filtrų įtaka
Priekinės kameros, filtrai ir redaguotos nuotraukos sukuria nuolatinį lyginamąjį slėgį. Jauni žmonės ypač greitai pripranta matyti patobulintus atvaizdus ir ima savo natūralų veidą suvokti kaip „neteisingą“. Kai kurie valandų valandas analizuoja save ekrane ar net klausia pokalbių robotų: “Kas man negerai?”, “Ką turėčiau pataisyti?” ar “Ar aš atrodau negražiai?”. Tokios praktikos stiprina nerimo ciklą ir palaiko obsesinį elgesį.
Kaip atpažinti simptomus?
Tipiški ženklai: nuolatinis veidrodžio tikrinimas, pastangos slėpti ar keisti „trūkumus“, dažni vizitai pas kosmetologus ar chirurgus, vengimas nuotraukų, izoliuotis ar stiprus socialinis nerimas. Daugeliui sergančiųjų problema atrodo grynai fizinė, todėl jie kreipiasi į estetikos specialistus, o ne į psichikos sveikatos specialistus. Tai atitolina tinkamą gydymą ir gali pabloginti būklę.
Rizikos ir pasekmės
BDD dažnai sutampa su kitomis psichikos ligomis: depresija, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, priklausomybėmis ar socialiniu nerimu. Ypač rimta – didelis savižudiškų minčių paplitimas tarp sergančiųjų.
Dėl to svarbu neignoruoti simptomų ir nesumenkinti žmogaus skausmo frazėmis tipo „tu tiesiog per daug susikoncentruotas(-a)“.
Gydymas ir pagalba
Gydymas yra įmanomas. Vienas veiksmingiausių metodų – kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda mažinti ritualinį elgesį, atsisakyti veidrodžio tikrinimo ir išplėsti savęs suvokimą už vieno „trūkumo“. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami derinant psichoterapiją su psichiatrine priežiūra.
Terapeutų praktikoje padeda ir užduotys, kuriomis žmogus atkurią platesnį savo tapatybės vaizdą: kas aš esu, kuo domiuosi, ką vertinu ir ko siekiu nepriklausomai nuo išvaizdos. Tai svarbi priminimo apie žmogaus vertę dalis – mes nesame tik veidas ar kūnas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.