Lenkija pareikalavo, kad Europos Sąjunga visiškai kompensuotų išlaidas už Ukrainai perduotą karinę techniką ir ginkluotę. Varšuva siekia susigrąžinti apie 450 mln. eurų, kuriuos skyrė remdama Kyjivą pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos dienomis.
Šis klausimas tapo vienu svarbiausių pastarųjų savaičių ginčų tarp ES valstybių narių. Nesutarimai kilo dėl to, kaip turėtų būti panaudotos 6,6 mlrd. eurų lėšos iš Europos taikos fondo, kurios ilgą laiką buvo įšaldytos, tačiau dabar vėl tapo prieinamos.
Varšuva: tai mūsų pinigai
Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas pareiškė, kad šalis tikisi visiško kompensavimo už Ukrainai perduotą ginkluotę ir nepritaria siūlymams šias lėšas nukreipti naujai pagalbai Kyjivui. Pasak jo, mažesnės kompensacijos reikštų mažiau pinigų pačios Lenkijos kariuomenės modernizavimui ir gynybos poreikiams.
Lenkijos atstovai pabrėžia, kad jų šalis buvo viena pirmųjų, kuri po Rusijos invazijos pradžios skubiai perdavė Ukrainai didelį kiekį karinės technikos ir amunicijos. Todėl, jų nuomone, anksčiau prisiimti įsipareigojimai dėl kompensacijų turi būti įvykdyti.
Vokietija siūlo kitą kelią
Tačiau ne visos ES valstybės sutinka su tokiu požiūriu. Vokietija siūlo didžiąją dalį atblokuotų lėšų panaudoti tiesioginei paramai Ukrainai, o ne kompensacijoms nacionaliniams biudžetams. Berlyno pozicija grindžiama argumentu, kad Europos taikos fondas pirmiausia turi tarnauti Ukrainos gynybos poreikiams.
Prie Vokietijos pozicijos iš dalies linksta ir kai kurios kitos Europos šalys, tarp jų Skandinavijos valstybės bei Prancūzija. Dėl to Briuselyje ieškoma kompromiso, kuris leistų suderinti skirtingus interesus.
Siūlomas kompromisas
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisinį variantą. Pagal jį dalis lėšų būtų skiriama kompensacijoms valstybėms, kurios jau suteikė karinę paramą Ukrainai, o kita dalis būtų naudojama naujai pagalbai, įskaitant ginklų pirkimą ir Ukrainos karių mokymą.
Kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas, o diskusijos tarp valstybių narių tęsiasi.
Lenkija buvo viena didžiausių Ukrainos rėmėjų
Nuo pat karo pradžios Lenkija tapo viena aktyviausių Ukrainos sąjungininkių. Varšuva perdavė tankų, šarvuotos technikos, artilerijos sistemų, amunicijos ir kitos karinės įrangos. Be to, šalis priėmė milijonus nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
Pastaraisiais metais Lenkija taip pat sparčiai didino savo gynybos biudžetą ir vykdo vieną didžiausių kariuomenės modernizavimo programų Europoje. Todėl Varšuva argumentuoja, kad kompensacijų grąžinimas padėtų finansuoti tolesnį šalies saugumo stiprinimą.
Sprendimas turės įtakos visai Europos paramos sistemai
Ekspertų vertinimu, šis ginčas svarbus ne tik Lenkijai ar Ukrainai. Nuo galutinio sprendimo priklausys, kaip ateityje bus finansuojama Europos karinė parama valstybėms, susiduriančioms su saugumo grėsmėmis. Taip pat bus sprendžiama, kiek ES yra pasirengusi kompensuoti valstybių narių išlaidas, kai jos veikia viso bloko saugumo interesais.
Kol kas aišku viena – dėl 6,6 mlrd. eurų paketo Briuselyje dar laukia sudėtingos derybos, o Lenkija jau dabar signalizuoja neketinanti atsisakyti nė euro iš jai priklausančių kompensacijų.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.