Stresas, pervargimas ir netinkama mityba didina riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Kardiologė primena, kad svarbu atpažinti ankstyvuosius įspėjamuosius požymius ir laiku suteikti pagalbą — tai gali išgelbėti gyvybę. Kelionės nėra draudžiamos sergantiems širdies ligomis, tačiau prieš išvykstant būtina įvertinti savo sveikatą ir pasirūpinti reikalingais vaistais bei žiniomis apie pirmąją pagalbą.
Kada būtina pasitikrinti sveikatą prieš kelionę?
Prieš ilgesnę kelionę arba skrydį rekomenduojama pasikonsultuoti su kardiologu žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, turintiems padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolį, cukrinį diabetą arba anksčiau patyrusiems miokardo infarktą ar turintiems išemiją. Taip pat apsilankymas pas specialistą prasmingas vyresniems nei 45 metų vyrams, vyresnėms nei 55 metų moterims ir asmenims su antsvoriu. Reguliarus sveikatos stebėjimas ir gydytojo nurodytų vaistų vartojimas — pagrindinės priemonės rizikai mažinti.
Pavojingi požymiai, kurių negalima ignoruoti
Gresiantį širdies smūgį dažniausiai išduoda stiprus arba spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į rankas, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Kiti dažni simptomai — dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, galvos svaigimas ar silpnumas. Žmogus gali prarasti sąmonę, gausiai prakaituoti, pykinti arba jausti intensyvią mirties baimę. Net jei skausmas yra ne toks ryškus, bet jį lydi dusulys arba silpnumas, verta elgtis atsargiai ir kreiptis pagalbos.
Pirmoji pagalba ištikus širdies smūgiui
Jei pastebėjote, kad žmogui pasireiškė minėti simptomai, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Kol laukiate medikų, pasodinkite ar paguldykite ligonį patogiai, atlaisvinkite aprangą, kad jis galėtų laisviau kvėpuoti. Jei nėra alergijos ir nėra nurodymų priešingai, galima duoti vieną aspirino tabletę, kuri gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą.
Jei žmogus praranda sąmonę ir nebekvėpuoja ar nėra pulso, pradėkite gaivinimą: krūtinės kompresijos derinamos su dirbtiniu kvėpavimu 30:2 santykiu, kompresijų dažnis turėtų būti apie 100–120 per minutę, kompresijos gylis suaugusiam žmogui — apie 5–6 cm.
Jei pasiekiamas automatinis išorinės defibriliatorius (AED), naudokite jį pagal instrukcijas. Atvykę medikai skirs kraują skystinančius vaistus, nitroglyceriną ir deguonį bei nukreips ligonį į gydymo įstaigą.
Praktiniai patarimai keliaujantiems su širdies ligomis
Kelionėms rekomenduojama neperžengti daugiau kaip trijų laiko juostų skirtumo, turėti pakankamą vaistų atsargą ir vartoti jas tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Venkite alkoholio ir riebų ar labai aštrų maistą, ypač karštose vietovėse — aukšta temperatūra didina širdies darbą, skatina perkaitimą ir skysčių netekimą. Skrendant lėktuvu pasidomėkite, kur yra artimiausia gydymo įstaiga, mūvėkite kompresines kojines ir gerkite pakankamai skysčių. Jei jaučiate ženklus, kad kyla pavojus, nesiveržkite vairuoti — kvieskite pagalbą.
Laiku atpažinti simptomai ir tinkama pirmoji pagalba gali sumažinti pavojų ir pagerinti išgyvenamumo prognozes — kiekviena minutė yra svarbi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.