Rusija atitraukia iki 200 „Rubikon“ dronų sistemų aptarnavimo įgulų nuo fronto linijos ir perkelia jas į pietines kryptis, siekdama sustiprinti laivų apsaugą Juodojoje ir Azovo jūrose. Ukrainos pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas „Madiaras” Brovdi socialiniuose tinkluose pažymėjo: „Priešas atitraukia iki 200 „Rubikono“ (dronų) sistemų įgulų, kad apsaugotų šešėlinį laivyną. Po vieną (įgulą) kiekvienam aktyviam laivui“.
Ką reiškia „šešėlinis laivynas“ ir kodėl jis svarbus?
Vadinamasis „šešėlinis laivynas“ – tai tanklaivių ir kitų plaukiojančių priemonių tinklas, kurį Rusija naudoja aplenkti tarptautines sankcijas naftos ir jos produktų eksportui. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, tokių laivų ruožas šiuo metu apima bent 600 laivų, tačiau kai kurie skaičiavimai net siekia apie 1,6 tūkstančio. Dauguma jų yra mažesni ir vidutinio dydžio tanklaiviai, skirti slaptam krovinio pervežimui ir sankcijų vengimui.
Toks pajėgų permėtimas į pietus yra tiesioginis atsakas į pastarąsias Ukrainos atakas jūrų rajonuose, kurios sutelkė dėmesį į laivybos grandinės pertrauką ir neteisėto krovinio gabenimo stabdymą. Apsaugoti šį „šešėlinį“ tinklą Maskvai – strateginė būtinybė, kad būtų išsaugoti naftos tiekimo kanalai bei finansinės pajamos.
Ukrainos manevrai ir patvirtinti smūgiai
Remiantis ataskaitomis, nuo liepos 6 iki 18 dienos ukrainiečių bepiločiai atakavo 172 Rusijos plaukiojančias priemones: 118 Azovo jūroje ir 54 Juodojoje jūroje. Vien naktį iš liepos 17 į 18 dieną buvo užpulta 13 Rusijos laivų – aštuoni sausakrūviai laivai, tanklaivis, dujovežis, vilkikas ir du plaukiojantys kranai. Ukrainos tikslas – trukdyti naftos, degalų ir kitų sankcijas pažeidžiančių krovinių gabenimui.
Elitinis padalinys „Rubikon” ir jūrų apsaugos priemonės
2024 metais įkurtas Perspektyvių bepiločių technologijų centras „Rubikon” Ukrainos vertinimu laikomas elitiniu Rusijos padaliniu. Jis atlieka analitines ir praktines funkcijas – kuria dronų panaudojimo taktiką, rengia karius ir vykdo operacijas fronte. Be „Rubikon” pajėgų, laivų apsaugai yra mobilizuojamos 51-osios oro erdvės gynybos divizijos bei Juodosios jūros laivyno priešlėktuvinio pulko priemonės: gaudymo dronai, nešiojamos oro gynybos sistemos ir kulkosvaidžiai.
Tokie veiksmų pokyčiai rodo, kad konfliktas adaptuojasi prie naujų sąlygų – karinės jėgos prioritetą teikia ekonominių sankcijų apeiti skirtų grandinių apsaugai. Tai turi platesnį geopolitinį poveikį: didėja pavojus tarptautinei laivybai, regione stiprėja karinis budrumas ir auga rizika tolimesniam eskalavimui.
Stebėtojams ir tarptautinėms jūrų saugumo institucijoms tai siunčia aiškią žinią – laivybos saugumas regione taps dar svarbesnis ir reikalaujantis tarptautinių priemonių bei didesnio budrumo stebėsenos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.