Vasarą smėlio dėžės tampa įprasta vaikų žaidimų erdve daugelyje darželių, mokyklų, daugiabučių kiemų ir privačių valdų. Tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad netinkamai prižiūrimos smėlio dėžės gali tapti užkrečiamųjų ligų plitimo šaltiniu. Užterštame smėlyje aptinkami parazitų kiaušinėliai, bakterijos ir virusai, kurie dažniausiai perduodami per užterštas rankas ir gali sukelti ūmines žarnyno infekcijas bei kitus susirgimus.
Didžiausia rizika – vaikams
NVSC duomenimis, parazitinės ir žarnyno infekcinės ligos dažniau nustatomos vaikams nei suaugusiesiems. 2025 m. toksokaroze labiausiai sirgo 4–14 metų amžiaus vaikai, o ūminėmis žarnyno infekcijomis – 0–6 metų grupė. Tai siejama su vaikų įpročiais daugiau laiko praleisti žaidžiant smėlyje, glaudesniu kontaktu su dirvožemiu ir mažiau išvystytu higienos įgūdžiu.
„Vaikai žaisdami smėlio dėžėse dažnai liečia veidą, kiša rankas į burną, todėl net ir plika akimi nematomi mikrobai / parazitai gali tapti infekcijų plitimo priežastimi. Dėl to labai svarbi ne tik smėlio dėžių priežiūra, bet ir nuolatinis vaikų higienos įgūdžių ugdymas“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Saugumą padeda užtikrinti reguliari priežiūra
Prevencijos priemonės yra paprastos, tačiau efektyvios: nenaudojamas smėlis turi būti uždengtas, kad į jį nepatektų gyvūnai, o smėlio dėžės – įrengtos saulėtoje vietoje, nes ultravioletiniai spinduliai prisideda prie patogenų naikinimo. Smėlis turi būti keičiamas, jei jame randama šiukšlių, gyvūnų išmatų ar kitų priemaišų. Net vizualiai tvarkingas smėlis nebūtinai yra saugus – rekomenduojama reguliariai atlikti parazitologinius tyrimus.
Be reguliaraus smėlio tikrinimo, svarbu ir vaikų įpročiai: priminti plauti rankas su muilu po žaidimų lauke, neleisti valgyti ar užkandžiauti būnant smėlio dėžėje, drausti kišti nešvarių rankų ar smėlio į burną.
Taip pat verta užtikrinti, kad lauko žaislai, naudojami smėlyje, būtų skirti tik lauko žaidimams ir grįžus namo kruopščiai nuplauti.
Atsakomybė ir teisės aktai
Už smėlio dėžių priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsako pačios įstaigos. Viešųjų žaidimų aikštelių ir daugiabučių kiemų smėlio dėžių priežiūra tenka jų eksploatuotojams arba savininkams; jei prižiūrėtojas nėra paskirtas, atsakomybė gula savininkams. Praėjusiais metais patikslinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016, kurioje nurodyta, kad smėlio keitimas kas pavasarį nėra būtinas, jei parazitologinis tyrimas neparodo helmintų kiaušinėlių. Tai pabrėžia, kad sprendimai turi būti grindžiami tyrimų rezultatais, o ne vien estetiniu smėlio vaizdu.
Ką daryti, jei vaikas susirgo
Jei po žaidimų smėlyje vaikas skundžiasi pilvo skausmais, viduriavimu ar kitais virškinimo sutrikimais, svarbu kreiptis į gydytoją ir pranešti apie galimą kontaktą su dirvožemiu. Gydytojas gali rekomenduoti parazitinius tyrimus arba gydymą priklausomai nuo simptomų ir tyrimų rezultatų. Prevencijos ir greitos reakcijos derinys padeda sumažinti komplikacijų riziką ir apsaugoti tiek vaiką, tiek aplinkinius.
Apibendrinant: tinkama smėlio dėžių priežiūra, aiškios atsakomybės vaikų žaidimų aikštelių prižiūrėtojams ir nuolatinis higienos ugdymas namuose bei ugdymo įstaigose yra pagrindinės priemonės saugant vaikų sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.