Kardiologas Justas Simonavičius pabrėžia, kad padėtis dėl cholesterolio Lietuvoje yra kritinė: daug pacientų atsisako gydymo, o pasekmės – infarktai, kartojantys insultai ir prarastos gyvybės. Svarbu suprasti, kas iš tikrųjų slypi už šio susirgimų klasterio, kas lemia rizikos augimą ir ką konkrečiai gali padaryti kiekvienas žmogus, kad išvengtų sunkių pasekmių.
Kaip cholesterolis veikia organizmą
„Cholesterolis yra tam tikra statybinė medžiaga mūsų organizme ir iš jos yra gaminami tam tikri hormonai, vitaminai, o tarp jų ir [vitaminas D]. Jis taip pat įeina į įvairių ląstelių sudėtį. Bėda ta, kad kaip statybinė medžiaga jis gali patekti ir į darinių, kurių mes visiškai nepageidaujame, sandarą. Pavyzdžiui, sklerotinių plokštelių ir sukelti net ligas. Cholesterolis iš tiesų yra plyta, kuri kažkur įtelpa“, – sakė jis.
Yra keli cholesterolio tipai: bendrasis cholesterolis, mažojo tankio lipoproteinai (MTL arba blogasis cholesterolis), didelio tankio lipoproteinai (DTL arba gerasis cholesterolis) ir trigliceridai. Gydytojų naudojama lipidograma padeda įvertinti riziką: MTL kaupimasis širdies kraujagyslėse sukelia aterosklerozines plokšteles, o DTL padeda cholesterolį išnešti.
„Tylusis žudikas” ir prevencijos svarba
„Deja, bet dažniausiai žmogus nejaučia nieko, nes cholesterolis yra tylusis žudikas. Jis daro savo darbą labai tyliai. Tuomet, kai pasireiškia bet kurios iš aterosklerozės sukeltų ligų simptomai, liga jau būna labai pažengusi. Šiuo atveju yra labai svarbu prevencija“, – tikino jis. Dėl to būtina reguliariai tikrintis ir laiku pradėti gydymą, jei to reikia.
Normalią cholesterolio koncentraciją sudėtinga apibrėžti universalai, bet kardiologas atkreipia dėmesį: „Normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje labai sunku apibrėžti, nes ji priklauso nuo to, kokia yra konkreti žmogaus rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Galima būtų sakyti, kad visiškai sveiko žmogaus, neturinčio kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, nesergančio hipertenzija ar diabetu, nerūkančio, mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) koncentracija kraujyje turėtų būti mažėsnė nei 3 mmol/l.
Bet jeigu žmogaus rizika auga, ir jis turi šalia to ir visus kitus rizikos veiksnius sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet ta tikslinė vertė mažėja”.
Kas didina riziką ir ką daryti
Tarp pagrindinių rizikos veiksnių – rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, nutukimas, aukštas kraujospūdis ir diabetas. „Visi rūkantys, alkoholį vartojantys žmonės, kurie serga nutukimu – jie visi turi žymiai didesnę riziką. Tie rizikos veiksniai sumuojasi tarpusavyje”, – įspėja specialistas. Taip pat svarbu suprasti, kad tik apie 20 proc. cholesterolio patenka su maistu: „Suminė cholesterolio koncentracija kraujyje priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmas veiksnys yra tai, ką žmogus suvalgo. Antras – tą, ką pasigamina pats organizmas. Bėda yra ta, kad vos 20 proc. viso organizmo cholesterolio į jį patenka su maistu, o likusi dalis cholesterolio pagaminama mūsų cholesterolio fabrikas, esantis kepenyse”.
Gydytojas pabrėžia, jog vien mitybos pakeitimas dažnai nepakanka: „Ar reikia kovoti ir kaip elgtis su konkrečiu žmogumi gali nuspręsti tik gydytojas, įvertinęs visus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir pilną lipidogramą”. Tinkama mityba, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas (pvz., statinai) – tai derinys, kuris sumažina riziką.
Galiausiai gydytojas primena, kad egzistuoja atrankos programa: vyrai nuo 40–45 metų ir moterys nuo 50–65 metų turėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo. Taip pat verta žinoti, kad Europoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta milijonai žmonių, o daugeliui aukų galima būtų padėti laiku pradėjus gydymą ir laikantis prevencijos priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.