Pastaraisiais metais vis dažniau girdimas terminas „smegenų puvimas“ (angl. brain rot) atspindi mūsų laikmečio iššūkius, susijusius su intelektinių gebėjimų silpnėjimu. Šį terminą neseniai pristatė leidykla „Oxford University Press“ kaip 2024 metų žodį, atspindintį visuomenėje augantį susirūpinimą dėl prastos kokybės turinio poveikio mūsų smegenims. Vis gausėjant socialinių tinklų vartotojų, ilgas laikas prie ekranų tampa rizikos veiksniu kognityvinei sveikatai.
Pietų Australijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 400 vyresnių nei 60 metų asmenų, atskleidė, kokie kasdieniai įpročiai ypač svarbūs smegenų funkcijų išlaikymui ir demencijos prevencijai. Tyrimo metu buvo stebima įvairi veikla per parą ir analizuojamas jos poveikis smegenų sveikatai.
Naudingos ir žalingos smegenų sveikatai veiklos
Tyrimo rezultatai parodė, kad prasminga socialinė ir protinė veikla ženkliai sumažina demencijos riziką. Tai apima skaitymą, kūrybinius užsiėmimus, pokalbius su artimaisiais ar draugais, muzikos klausymą ir netgi maldą. Šios veiklos skatina smegenų veiklą, gerina atmintį, koncentraciją bei kitas kognityvines funkcijas. Be to, jos padeda palaikyti socialinius ryšius, kurie yra svarbūs tiek psichinei, tiek emocinei sveikatai.
Priešingai, per didelis laiko leidimas žiūrint televizorių ar žaidžiant vaizdo žaidimus gali būti kenksmingas. Tokia veikla dažnai yra sėdima ir neįtraukia smegenų aktyvumo ar socialinės sąveikos, todėl gali prisidėti prie kognityvinių gebėjimų silpnėjimo. Mokslininkai pabrėžia, kad smegenų sveikatai itin svarbus protinis aktyvumas, todėl svarbu vengti pasyvaus laisvalaikio praleidimo be intelektinės stimuliacijos.
Judėjimo svarba smegenų sveikatai
Be protinio aktyvumo, fizinis judėjimas taip pat daro didžiulę įtaką smegenų būklei. Kaip viena iš tyrimo autorių, Maddison Mellow, pabrėžia, svarbu mažinti sėdėjimo laiką ir įtraukti net nedideles fizinio aktyvumo pertraukas. Net penkių minučių pasivaikščiojimas gali pagerinti kraujotaką ir stimuliuoti smegenų veiklą. Tai, kad daugelis per Kalėdas mėgsta žiūrėti televiziją ar praleidžia daug laiko ramybėje, nėra problema, jei kas kokį laiką padaroma pertrauka ir pasirenkamas aktyvesnis užsiėmimas.
Todėl rekomenduojama šventiniu laikotarpiu ne tik mėgautis maloniomis veiklomis, bet ir nepamiršti smegenų bei kūno gerovės. Pavyzdžiui, galima trumpam atsitraukti nuo ekranų ir perskaityti knygos skyrių ar išeiti pasivaikščioti. Šie įpročiai padeda formuoti sveikesnį gyvenimo ritmą, kuris prisideda prie ilgalaikės sveikatos ir geros savijautos.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir demencijos prevencija
Tyrimai rodo, kad net apie 45 procentus demencijos atvejų galima būtų sumažinti koreguojant gyvenimo būdą. Tarp svarbiausių veiksnių – reguliarus judėjimas, psichinė veikla, socialinė sąveika bei vengimas žalingų įpročių, tokių kaip per didelis alkoholio vartojimas ar nepriežiūra dėl miego kokybės. Taip pat mokslininkai atkreipia dėmesį į išorinės aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, oro taršą, kuri neigiamai veikia smegenų sveikatą.
Demencija yra lėtinė, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių problema, kurios simptomai susiję su neužtikrinta smegenų veikla ir prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje serga apie 944 tūkstančius žmonių – tai kas vienas iš 11 vyresnių nei 65 metų amžiaus. Šie duomenys atspindi didelį visuomenės sveikatos iššūkį, kurį galima mažinti dėmesiu kasdieniams iššūkiams ir įpročiams.
Apibendrinant, siekiant išlaikyti nepriekaištingą smegenų sveikatą bei sumažinti demencijos riziką, verta į savo kasdienybę įtraukti prasmingą socialinį bendravimą, protinę veiklą bei pakankamą fizinį aktyvumą. Tai – vieni paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų, kaip išsaugoti protinę gyvybingumą ir kokybišką gyvenimą ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.