Lietuvoje pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į pavojingą užkrečiamąją ligą – legioneliozę. Rugpjūčio mėnesį šalyje patvirtinti penki šios ligos atvejai, tarp kurių – ir mirtinas, apie kurį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nors atvejai buvo fiksuoti skirtinguose Lietuvos regionuose – Vilniuje, Tauragėje bei Panevėžio apskrityje, jų savitumą kelią susirūpinimą dėl profilaktikos trūkumų ir būtinybę priminti gyventojams svarbias taisykles, kurios padeda apsisaugoti nuo ligos.
Legioneliozė, dar žinoma kaip legionierių liga, yra ūminis plaučių uždegimas, kurį sukelia Legionella bakterijos. Užkrėsti galima įkvėpus smulkių vandens lašelių – aerozolio – užkrėsto legionele, kuris susidaro naudojantis tokiais įrenginiais kaip dušai, sūkurinės vonios, fontanai ar kitos vandens purškimo priemonės. Svarbu pabrėžti, kad smarkiai skiriasi nuo daugumos užkrečiamųjų ligų, legioneliozė neplinta žmogui žmogaus kontaktuojant ir neužkrečia geriant užterštą vandenį.
Kas itin rizikuoja susirgti legionelioze?
NVSC specialistai pažymi, kad legioneliozės rizika skiriasi priklausomai nuo individualaus žmogaus imuniteto stiprumo. Didesnę pavojų kelia vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, kurie rūko, serga lėtinėmis plaučių ligomis arba kitomis sudėtingomis ligomis. Taip pat labai jautrūs liga yra žmonės, turintys nusilpusį imunitetą, ypač po organų transplantacijos. Todėl šių grupių asmenims būtina ypatingai rūpintis prevencija ir laikytis specifinių rekomendacijų.
Trys esminės taisyklės, kaip išvengti legioneliozės
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, NVSC ekspertai pataria atkreipti dėmesį į tris pagrindinius aspektus. Pirmiausia, po ilgesnės išvykos, ypač trukusios dvi ar daugiau savaičių, būtina nuleisti vandenį iš visų čiaupų ir dušo galvučių ne trumpiau kaip 5 minutes. Tai padeda išplauti užsistovėjusį vandenį ir pašalinti galimą Legionella bakterijų koncentraciją.
Antra, vandens temperatūros palaikymas tinkamame režime yra vienas pagrindinių legioneliozės plitimo prevencijos elementų.
Karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50 °C, o šalto vandens – ne aukštesnė nei 20 °C. Daugiabučiuose šių parametrų kontrolė priklauso pastatų administratoriams ar techninės priežiūros specialistams, o privačių namų gyventojai turi patys rūpintis savo šildymo įrenginiais, reguliariai tikrindami temperatūrą bei įrangos būklę.
Galiausiai, svarbu reguliariai valyti ir nukalkinti dušo galvutes bei čiaupus, nes jose kaupiasi nuosėdos, kurios sudaro palankias sąlygas legioneliozės bakterijoms daugintis. Šį valymą rekomenduojama atlikti bent kartą per mėnesį. Taip pat reikia kruopščiai prižiūrėti vandens šildytuvus – boilerius, laikantis gamintojo instrukcijų. Kilus bet kokiems neaiškumams, visuomet patariama kreiptis į specialistus ar įrangos gamintojus, kad būtų tinkamai užtikrinta įrangos saugi eksploatacija.
Legioneliozė – rimtas sveikatos pavojus, kurį galima išvengti
Nors legioneliozė nėra dažna liga, jos potencialus pavojus yra didelis, ypač vyresnio amžiaus ir kitų rizikos grupių žmonėms. Liga pasireiškia stipriu karščiavimu, kosuliu, dusuliu, raumenų bei galvos skausmu, o gydymas dažniausiai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Todėl, siekiant išvengti komplikacijų ir net mirties, būtina nuolat laikytis saugumo priemonių ir įgyvendinti paprastas, bet efektyvias profilaktikos rekomendacijas.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina visus gyventojus atkreipti dėmesį į legioneliozės riziką ir kasdieniais veiksmais saugoti savo bei savo artimųjų sveikatą: laiku atlaisvinti vandenį, palaikyti tinkamas vandens temperatūras ir rūpestingai prižiūrėti vandens sistemas. Tik sąmoningas ir atsakingas požiūris gali užkirsti kelią šios klastingos ligos plitimui ir užtikrinti saugią aplinką visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.