Korupcija sveikatos sistemoje išlieka rimta problema: apklausos rodo, kad kas ketvirtas pacientas prisipažįsta davęs kyšį, o ekspertai tvirtina, jog kasmet pacientai medikams sumoka keliasdešimt milijonų eurų. Ši praktika ypač skaudi tiems, kuriems liga – didžiausias išbandymas, nes onkologiniams ligoniams kyšiai dažnai reiškia turto pardavimą, kad būtų užtikrinta gydymo eiga.
Gatvėje kalbinti žmonės atvirai pasakoja apie patirtis ligoninėse. Vienas iš jų sako: „Aš gulėjau ligoninėje. Jeigu be pinigų, nieko tau nepadės, neateina neapžiūri, tyrimų nedaro.“ Kitas pacientas nurodo konkrečias sumas: „Slaugytojui, žinau, reikia duot po 20 – jiems sunku, o gydytojui nuo 50 iki 100.“
Tokios nuostatos rodo, kad kyšio davimas tapo normaliu atlygiu už dėmesį ar greitesnį elgesį, nors tai neatitinka etikos ir įstatymų. Viena moteris pasakojo apie operacinės „padėkas“ komandai: „Aišku verta duoti, mane operavo prieš mėnesį. Tai jeigu koks nors šeimos narys gulės ligoninėjei ir jį ruoš operacijai, tai operacinei komandai konjako, šakočio būtinai reikia duoti. Kiek jie įdeda darbo – privalu atsidėkoti.“
Tuo tarpu dalis žmonių abejoja tokio elgesio prasmingumu: „Ne dėl to, kad mažai uždirba reikia duot, o dėl to, kad atsidėkot daktarui už darbą, padarytą dėl mano gyvybės, taip sakant.“ Yra ir skeptikų, kurie duoda pinigus, nors netiki, kad tai ką nors pakeis: „Viena mano kolegė sakė: „Moku pinigus, nors žinau, kad nepadės.“ Baisu, jei gydytojas žino, kad žmogus nepasveiks, bet ima. Čia moralė matyt.“
Medikai: kyšių neimtume, jei gautume 2200 eurų
Gydytojų argumentai dažnai grindžiami žemomis algomis ir prastomis darbo sąlygomis. Keli medikai teigia, kad be papildomų pajamų sunku išlaikyti šeimą ir atlikti profesionalų darbą, todėl kyšiai tampa perteklinio pajamų šaltiniu. Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas, pabrėžia sistemos mastą: „Galiu drąsiai pasakyti, kad pacientai Lietuvoje kyšiams kasmet išleidžia keliasdešimt milijonų eurų.“
Pacientų organizacijos ir onkologinių ligonių atstovai atkreipia dėmesį, kad sunkiausiai sergantiesiems tenka patirti didžiausią spaudimą: pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas stebisi tokiu fenomenu: „Kuo liga sunkesnė, tuo ir sumos didesnės.
Kada reikia gultis operacijai, kur dalyvauja ir chirurgas, anesteziologas (…) iš onkologinių pacientų reikalaujama didelėmis sumomis“.
Valdžios pastangos spręsti problemą apima diskusijas Seime ir pasiūlymus įvesti priemokas pacientams, tačiau tokios priemonės gali dar labiau apkrauti pažeidžiamiausius ligonius ir neužtikrinti skaidrumo. Efektyvi kova su kyšiais reikalauja kompleksiškų sprendimų: atlyginimų reformos, aiškių viešų sąnaudų ataskaitų, pacientų švietimo, anoniminio pranešimų mechanizmo ir griežtų sankcijų už korupciją. Tik derinant prevenciją, atgrasymą ir socialinę apsaugą galima sumažinti situacijas, kai žmonės verčiami parduoti turtą už galimybę gydytis be kliūčių.
Kol vyksta politinės diskusijos ir siūlomos priemonės, svarbu laikytis principų: skaidrumas, prieinamumas ir pagarba pacientui turi būti prioritetai sveikatos sistemoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.