Pilvo pūtimas, nuolatinis nuovargis, odos problemos ar neaiškios virškinimo bėdos dažnai priskiriamos stresui ar netinkamam gyvenimo ritmui. Tačiau kartais tokių simptomų priežastis gali būti kur kas paprastesnė – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.
Prieš kelerius metus šiai temai daugiau dėmesio nusprendė skirti ir dainininkė Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė. Atlikėja kartu su savo vaikais atliko maisto netoleravimo tyrimus ir viešai pasidalijo patirtimi, kuri paskatino iš naujo įvertinti šeimos mitybos įpročius.
Nusprendė išsiaiškinti galimas organizmo reakcijas
Pasak R. Ščiogolevaitės, tyrimo procedūra buvo paprasta ir greita – kraujo mėginius davė ji pati ir trys jos vaikai. Atlikėja tuomet pasakojo, kad visa procedūra užtruko vos apie 15 minučių, todėl ją buvo lengva suderinti su intensyvia šeimos kasdienybe.
Gavusi rezultatus ji peržiūrėjo savo ir vaikų mitybą bei atkreipė dėmesį į produktus, kurie galėjo būti susiję su nepageidaujamomis organizmo reakcijomis. Pasak dainininkės, pakeitus kai kuriuos mitybos įpročius pavyko sumažinti dalį anksčiau varginusių negalavimų.

Maisto netoleravimas – ne tas pats, kas alergija
Specialistai pabrėžia, kad maisto netoleravimas dažnai painiojamas su alergija, nors tai nėra tas pats. Alergija yra imuninės sistemos reakcija, kuri gali pasireikšti labai greitai ir kai kuriais atvejais kelti pavojų gyvybei. Tuo tarpu maisto netoleravimo simptomai dažniausiai atsiranda palaipsniui ir gali būti gerokai sunkiau susiejami su konkrečiu produktu.
Dažniausiai žmonės skundžiasi pilvo pūtimu, virškinimo sutrikimais, odos problemomis, galvos skausmais, nuovargiu ar bendru energijos trūkumu. Būtent dėl šios priežasties nustatyti tikrąją priežastį kartais būna sudėtinga.
Kodėl simptomus sunku atpažinti?
Viena pagrindinių problemų yra ta, kad reakcija į maistą ne visada pasireiškia iš karto. Žmogus gali suvalgyti tam tikrą produktą šiandien, o nemalonius simptomus pajusti tik po kelių valandų ar net kitą dieną.
Dėl šios priežasties specialistai dažnai rekomenduoja stebėti savo savijautą, vesti mitybos dienoraštį ir ieškoti dėsningumų tarp vartojamų produktų bei pasireiškiančių simptomų.
Ar maisto netoleravimo testai visada tikslūs?
Per pastaruosius metus maisto netoleravimo tyrimai tapo itin populiarūs, tačiau jų vertinimas medicinos bendruomenėje nėra vienareikšmis. Kai kurie specialistai mano, kad tokie testai gali būti naudingi kaip papildoma informacija planuojant eliminacinę dietą, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliu pagrindu diagnozei nustatyti.
Šiandien vis daugiau gydytojų rekomenduoja įtariant maisto netoleravimą pirmiausia konsultuotis su specialistais, atlikti reikalingus tyrimus ir sistemingai stebėti organizmo reakcijas į skirtingus produktus.
Dažniausiai taikoma eliminacinė dieta
Vienas dažniausių būdų aiškintis galimus netoleravimo atvejus yra eliminacinė dieta. Jos metu tam tikram laikui iš valgiaraščio pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami stebint organizmo reakciją.
Tokia metodika leidžia tiksliau įvertinti, kurie maisto produktai iš tiesų gali būti susiję su savijautos pablogėjimu.
Rūtos patirtis primena apie individualumą
Rūta Ščiogolevaitė yra sakiusi pažįstanti ne vieną šeimą, kuri, pakoregavusi mitybą pagal nustatytas organizmo reakcijas, pajuto teigiamus pokyčius. Panašią naudą ji teigė pastebėjusi ir savo šeimoje.
Vis dėlto specialistai primena, kad universalaus mitybos plano nėra. Produktas, kuris vienam žmogui tinka puikiai, kitam gali sukelti nemalonių simptomų. Todėl svarbiausia ne aklai sekti madas ar populiarias dietas, o stebėti savo organizmą ir sprendimus priimti remiantis specialistų rekomendacijomis.
Sveikesnė mityba prasideda nuo dėmesio savo organizmui
Maisto netoleravimo tema šiandien išlieka aktuali, nes vis daugiau žmonių ieško priežasčių, kodėl jaučiasi prasčiau, nors rimtų ligų jiems nenustatoma. Nors tyrimų ir diagnostikos metodų vertinimai gali skirtis, specialistai sutaria dėl vieno – dėmesys mitybai, simptomų stebėjimas ir konsultacijos su gydytojais gali padėti geriau suprasti savo organizmo poreikius.
Rūtos Ščiogolevaitės istorija tapo priminimu, kad kartais net nedideli pokyčiai mityboje gali paskatinti ieškoti atsakymų, kurie ilgainiui padeda pagerinti visos šeimos savijautą.


Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.




