Vilnietė ilgą laiką kentėjo neaiškius simptomus manydama, kad juos sukelia darbo įtampa ir nuovargis. Po daugybės vizitų pas įvairių sričių specialistus – nuo stuburo gydytojų iki oftalmologų ir endokrinologų – liga nebuvo nustatyta. Galiausiai atlikti tyrimai parodė, kad moterį užkrėtė Laimo ligos sukėlėjai borelijos; infekcija jau buvo išplitusi po visą organizmą.
Diagnostikos iššūkiai ir pacientės patirtis
Pacientų istorijos rodo, kad Laimo liga gali būti ilgai nepastebima, ypač kai simptomai yra bendro pobūdžio: galvos ir nugaros skausmai, nuovargis, neurologiniai sutrikimai. Kaip pati skaitytoja apibūdino: „Deja, turbūt būtų reikėję kartoti vizitus, kol nebūtų diagnozuota lėtinė infekcija, o ir pasekmės Laimo ligos būtų dar sunkesnės. Šeimos gydytojas nukreipia pas specialistus, o šie gydo būtent savo sritį. Visi kartoja, kad negalavimai kyla dėl sėdimo darbo, didelio gyvenimo tempo, patiriamo streso, nes įvairūs tyrimai šios infekcijos nerodo. Susitaikiau ir maniau, kad taip ir turi būti, teoriškai žinojau, kad reikia keisti gyvenimo būdą, bet iš tiesų aplinkybės yra kitokios“, – rašė moteris.
Ji taip pat pažymėjo: „Tiesiog klausant pastebėjau, kad daugelis simptomų sutampa: tai nugaros, galvos skausmai, nuolatinis nuovargis“, – rašė skaitytoja. Šios bendros apraiškos dažnai nukreipia pacientus pas sričių specialistus, o ne į infekcijų diagnostiką, todėl ligos nustatymas vėluoja.
Ką sako medikai
Infekcinių ligų specialistai patvirtina, kad Laimo ligos diagnozė kartais užtrunka. „Ilgiausiai Laimo liga ieškoma pusę metų, per tokį laiką dažniausiai išryškėja simptomatika ir liga randama. 2 metų diagnozei beveik niekada neprireikia, jei tiek reikia, galbūt būklė bloga ne dėl Laimo ligos. Tad iki pusės metų, kol ji diagnozuojama, užtrukti tikrai gali, tačiau, nemanau, kad ilgiau”, – kalbėjo gydytoja.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į gydymo poreikį: „Savo praktikoje atvejų, kad ši liga praeitų be antibiotikų, nesu mačiusi. Žinoma, teoriškai tai įmanoma. Būna ir taip, kad žmogus yra užsikrėtęs Laimo liga, to nežino, bet vėliau dar prisideda plaučių uždegimas ar angina ir jam paskiriami antibiotikai. Jie suveikia ir praeina abi ligos”, – sakė D. Radzišauskienė.
Specialistai pabrėžia, kad Šios ligos negalima nustatyti vien tik iš antikūnų kraujo serume – gydytojai turi atsižvelgti ir į klinikinę simptomatiką. Lietuvoje dažniausiai pasireiškia odos infekcija – migruojanti eritema: „Lietuvoje dažniausiai pasireiškia odos infekcija – tam tikras bėrimas, migruojanti eritema. Ši raudona dėmė gali būti labai skirtinga: įvairaus dydžio, formos, gali būti kelios. Pacientai nebūtinai gali būti matę įsisiurbusią erkę. Taip pat ne visada pastebi ir dėmę, mat ji gali būti galvos odoje ar ant nugaros”, – kalbėjo gydytoja.
Jei bakterija pasiekia nervų sistemą arba sąnarius, gali atsirasti rimtų pasekmių: „Dažniausiai tokiu atveju liga diagnozuojama, kai pamatomas periferinių nervų pažeidimas – gali paralyžiuoti ranką, koją, veidą. Pacientas neretai patiria stiprius skausmus juosmenyje, pečių linijoje, kurie plinta į rankas ar kojas. Šie simptomai, išskyrus lėtinį atrofinį dermatitą, nebūtinai pasirodo tada, kai liga jau pažengusi, gali būti ir po kelių savaičių nuo erkės įsisiurbimo”, – sakė D. Radzišauskienė.
Retais atvejais pasekmės gali būti tragiškos: „Vieną tokį mirties atvejį turėjau, kai žmogui buvo 88 metai. Pacientui paralyžiavo kojas, organizme susilaikė šlapimas, prasidėjo antrinė šlapimo takų infekcija, vėliau ir plaučių uždegimas ir žmogus mirė. Tai labai reti atvejai, bet būna. Jei žmogus silpnesnės sveikatos, po organų persodinimo, chemoterapijos, tikimybė pačiai blogiausiai pabaigai – didesnė”, – kalbėjo medikė.
Gydymas, savipagalba ir prevencija
Laiku pradėtas gydymas antibiotikais dažniausiai yra efektyvus; kuo anksčiau liga nustatoma, tuo gydymas lengvesnis. Po erkės įsisiurbimo svarbu kuo greičiau ją ištraukti ir stebėti vietą bei bendrą savijautą mažiausiai mėnesį. Kaip patarė specialistė: „Nemažai žmonių vyksta į ligonines ir ten laukia, kol jiems medikai ištrauks erkę. Kai ji būna įsisiurbusi tokioje vietoje, kur pats pasiekti negali, o artimųjų neturi – pagalbos reikia. Tačiau kitais atvejais vykti į ligoninę nevertėtų, geriausia būtų tiesiog išsitraukti ją pačiam”, – patarė M. Žygutienė.
Stebėkite įkandimo vietą: jei atsiranda klaidžiojanti raudona dėmė ar blogėja savijauta, kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas sumažina komplikacijų riziką ir leidžia greičiau sugrįžti prie kasdienio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.