Insultas išlieka viena pagrindinių pasaulinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių, todėl kiekviena patikima priemonė rizikai mažinti yra svarbi. Naujausi tyrimai rodo, kad didesnis tam tikrų B grupės vitaminų suvartojimas buvo susijęs su iki 10–20 proc. mažesne insulto rizika. Tačiau mokslininkai pabrėžia, jog ryšys nėra begalinis — nauda padidėja tik iki tam tikros ribos, o papildomos dozės nebūtinai duoda daugiau efekto.
Tyrimo duomenys ir išvados
Žurnale „American Journal of Preventive Cardiology“ paskelbtuose tyrimuose analizuoti du dideli JAV kohortų duomenų šaltiniai. Viename dalyvavo 121 565 moterys po menopauzės, kurios pateikė informaciją apie savo mitybą, kitame — beveik 100 000 įvairios kilmės dalyvių, kurių B grupės vitaminų kiekis buvo nustatytas kraujo tyrimais. Analizės parodė, kad dažniau vartojant tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), piridoksino (B6) ir folatų (B9) — insulto rizika mažėjo maždaug 10–20 proc. Kraujo tyrimų duomenys patvirtino panašią tendenciją, ypač kalbant apie B6 ir folatus.
Daugiau ne visada geriau
Tyrėjai atkreipė dėmesį į svarbią detalę: daugumos B grupės vitaminų teigiamas poveikis didėjo tik iki tam tikros ribos, o jos viršijimas papildomos naudos nesuteikė. Folatų atveju teigiamas ryšys išliko iki maždaug 2000 mikrogramų maistinio folato ekvivalentų per dieną. Kalifornijos universiteto dietologas Matthew Landry pabrėžė, kad daugiau ne visada reiškia geriau, o pagrindinis tyrimo autorius dr. Siminas Liu perspėjo, kad rezultatai neturėtų būti suprantami kaip raginimas pradėti vartoti dideles B grupės vitaminų papildų dozes.
Apribojimai ir tolimesni tyrimai
Svarbu pabrėžti, jog aprašytas tyrimas nustatė tik sąsają, o ne tiesioginį priežastinį ryšį. Dalies duomenų pagrindas buvo dalyvių pačių pildyti klausimynai, kuriuose gali būti atminties klaidų arba netikslių įrašų. Geriatrė Elaine Jones teigia: „Idealu būtų atlikti kontroliuojamą tyrimą”, kurio metu būtų galima griežčiau įvertinti priežasties ir pasekmės ryšį tarp konkrečių B vitaminų dozių ir insulto rizikos.
Kur rasti B grupės vitaminų ir praktiniai patarimai
Pirmiausia specialistai rekomenduoja B grupės vitaminus gauti su maistu. Svarbiausi ir prieinami šaltiniai yra žalialapės daržovės, viso grūdo produktai, žuvis, liesa mėsa, kiaušiniai, ankštinės daržovės bei riešutai ir sėklos. Kadangi apdorojant maistą dalis šių vitaminų gali būti prarandama, verta rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir viso grūdo alternatyvas.
Tam tikroms grupėms — pavyzdžiui, besilaikantiems griežtos veganiškos mitybos — gali prireikti papildų, ypač B12. Vis dėlto papildų pradedantiesiems nerekomenduojama skirti pačiam sau: geriausia pasitarti su gydytoju, patikrinti kraujo rodiklius ir, jei reikia, nustatyti tikslias dozes.
Galiausiai, B grupės vitaminai turėtų būti vienas iš daugelio insulto prevencijos elementų. Reguliarus fizinis aktyvumas, miego kokybė, kraujospūdžio kontrolė, nerūkymas ir kiti sveikatai palankūs įpročiai taip pat žymiai mažina riziką.
Apibendrinant, šiame tyrime išryškėjo perspektyvus ryšys tarp tinkamo B grupės vitaminų vartojimo ir mažesnės insulto rizikos, tačiau saugiausias kelias — užtikrinti subalansuotą mitybą ir konsultuotis su specialistais prieš pradedant vartoti dideles papildų dozes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.