Aiškėjant detalėms apie Marijampolėje įvykusias paauglių muštynes, smurtautojai atstovaujanti advokatė A. Ručienė viešai išreiškė susirūpinimą dėl viešo pasmerkimo ir linčo teismo nuotaikų. Incidentas, kuriame nukentėjo mergaitė, sukėlė didelį visuomenės atgarsį ir intensyvias diskusijas socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu teisėsaugos priemonės ir psichologinis požiūris į nepilnamečius tampa pagrindiniais aptariamo reiškinio aspektais.
Advokatės pozicija ir pagrindinės pastabos
A. Ručienė pripažįsta, kad „Buvo mažamečių vaikų muštynės, buvo suduoti smūgiai. Šito dalyko negalime paneigti. Bet norėčiau pasakyti kitą dalyką, kad niekas nesiaiškina priežasties, dėl ko įvyko konfliktas, ką tokio padarė konflikte dalyvavusi ir kita pusė“, – akcentuoja advokatė. Ji pabrėžia būtinybę atlikti nuodugnų ikiteisminį tyrimą ir nepasiduoti viešajai isterijai.
Ručienė ragina įvertinti vaikų elgesį platesniame kontekste: „Pradėkime nuo to, kad jokie ikiteisminiai tyrimai ir įtarimai 12-kos metų vaikui \[…\] negali būti pareikšti \[…\]. Manau, kad ir viena, ir kita pusė yra nesubrendusios asmenybės. Čia, pirmiausia, turėtų dirbti psichologai, vaikų teisės ir nereikėtų smerkti mergaitės linčo teismui”, – sakė ji, primindama, kad teisinė valstybė turi užtikrinti procesų teisėtumą ir vaikų apsaugą.
Tyrimas, įrodymai ir audiovizualinė medžiaga
Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad dėl galimo smurto panaudojimo dalies detalių dėl nepilnamečio statuso negali būti skelbiama: „Atsižvelgiant į tai, kad smurtą galimai panaudojo nepilnametė, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį, detalesnės informacijos apie šį ikiteisminį tyrimą suteikti negalime”. Ikiteisminis tyrimas turės tiksliai nustatyti, kas dalyvavo, kokius veiksmus atliko ir kokie veiksmai yra priskiriami kiekvienam asmeniui.
Nukentėjusiosios advokatas G. Černiauskas pažymi: „Ikiteisminis tyrimas tiksliai nustatys asmenis, kurie dalyvavo ir kokius veiksmus jie atliko”. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pagal įstatymus nepilnamečiai baudžiamosios atsakomybės gali nebūti, gali būti taikomos kitos poveikio priemonės ir sprendimai civilinėje ar administracinėje tvarkoje.
Visuomenės reakcija, žiniasklaida ir psichologinis aspektas
Prašymas vengti „linčo teismo“ susidūrė su stipria visuomenine reakcija: dalis komentatorių reikalauja griežtų sankcijų, kiti – apgailestauja dėl viešo žeminimo. Advokatė pabrėžia, kad viešas pasmerkimas gali turėti rimtų pasekmių smulkiai asmenybei ir jos šeimai: „Atsitiko kaip atsitiko. Reikia viską įdėti į normalias teisės \[normas\], moralės principus, bet nereikia medžioti raganų. Dabar mažametis vaikas atiduotas raganų medžioklei. Mes gyvename teisinėje valstybėje – kodėl vyksta linčo teismas?”
Specialistų požiūriu, sprendžiant tokias situacijas būtina derinti teisinį reagavimą su psichologine pagalba, prevencinėmis priemonėmis mokyklose ir tėvų pareigų stiprinimu. Tokios priemonės padėtų mažinti panašių incidentų riziką ir užtikrintų vaikų saugumą bei socialinę reintegraciją po konflikto.
Kol kas visuomenei tenka laukti ikiteisminio tyrimo išvadų: tik teisėsaugos nustatyti faktai ir įrodymai leis tiksliai įvertinti atsakomybę, priimti tinkamas teisines bei socialines priemones ir užkirsti kelią destruktyviai viešajai pasmerkčiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.