Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpis daugybei moterų sukelia nemažai iššūkių. Dėl didelių hormonų svyravimų organizme pasireiškia įvairūs simptomai – nuovargis, padidėjęs širdies plakimas, nerimas, svorio pokyčiai ir kiti. Tačiau daugelis jų gali būti priskirti ne tik natūraliam menopauzės procesui, bet ir endokrininėms ligoms, kas kelia daug klausimų. Kaip atskirti, ar tai menopauzė, ar rimtesnis endokrininis sutrikimas? Apie šiuos pokyčius ir geriausius sprendimus kalbamės su patyrusia endokrinologe Agne Kadusauskiene iš Kauno klinikos „Lifeklinikos“.
Perimenopauzė ir menopauzė: kas tai ir kaip prasideda?
Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis, prasidedantis maždaug 4–10 metų iki menopauzės. Šiuo laikotarpiu kiaušidžių veikla silpnėja, menstruacijos tampa nereguliarios, o organizme vyksta reikšmingi hormoniniai svyravimai. Menopauzė diagnozuojama, kai menstruacijų nebuvimas tęsiasi 12 mėnesių iš eilės, reiškiantis, kad kiaušidžių rezervas išseko. Vidutinis menopauzės amžius yra apie 50 metų, tačiau ji gali prasidėti ir anksčiau – iki 45 metų laikoma ankstyva, o iki 40 metų – priešlaikine menopauze, kuri dažnai siejama su įvairiomis ligomis ar gydymo intervencijomis, pavyzdžiui, chemoterapija.
Endokrinologės teigimu, ankstyvos menopauzės dažniausia priežastis yra paveldimumas, todėl svarbu žinoti, kada menopauzė prasidėjo artimoms giminaitėms. Be genetikos, ankstyvą menopauzę gali lemti autoimuninės ligos, tokios kaip autoimuninis tiroiditas, Adisono liga, 1 tipo cukrinis diabetas ar anksčiau taikytas kiaušidžių šalinimo gydymas.
Menopauzės poveikis moters organizmui
Artėjant menopauzei ir prasidėjus šiam etapui, sumažėja pagrindinių hormonų – ypač estrogenų, estradiolio kiekis. Šis hormonas reikšmingai veikia medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemas bei kaulų tvirtumą. Mažėjant estradiolio kiekiui, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, kas gali padidinti prediabeto ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Be to, estrogenų įtaka širdies kraujagyslėms sumažėja, todėl padidėja širdies ligų rizika, atsiranda dislipidemija, kylantis kūno svoris ir kiti metaboliniai pokyčiai.
Osteoporozės rizika taip pat stipriai išauga po menopauzės. Kadangi kaulų retėjimas dažnai būna besimptomis, liga dažnai diagnozuojama tik įvykus lūžiams. Todėl labai svarbu stebėti kaulų būklę ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant tinkamą kalcio, vitamino D suvartojimą bei fizinį aktyvumą.
Kada kreiptis į endokrinologą?
Menopauzės metu pasireiškiantys simptomai, tokie kaip menstruacijų sutrikimai, karščio bangos, prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, svorio pokyčiai ar sumažėjęs libido, neretai gali būti painiojami su kitomis endokrininėmis ligomis. Pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai – hipertirozė pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu, širdies plakimais, nuotaikos svyravimais, o hipotirozė – nuovargiu, plaukų slinkimu, depresija.
Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina konsultacija su šeimos gydytoju, ginekologu ar endokrinologu. Endokrinologo konsultacija ypač svarbi moterims su ankstyva menopauze arba jau žinomomis endokrininėmis ligomis.
Kaip pagerinti savijautą menopauzės metu?
Norint išvengti sveikatos problemų menopauzės laikotarpiu, būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo principų. Mityba turi būti subalansuota, turtinga vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų, skaidulų. Baltymų pakankamas suvartojimas padeda palaikyti raumenų masę. Rekomenduojama riboti sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį, taip pat vengti perdirbtų produktų.
Ypač svarbūs yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios teigiamai veikia širdies ir smegenų sveikatą bei nuotaiką. Jas galima rasti riebioje žuvyje, linų sėmenyse, riešutuose arba vartoti kaip papildus. Reguliarus fizinis aktyvumas – tiek aerobika, tiek jėgos pratimai – stiprina širdies kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą ir stiprina kaulus.
Rūkymo atsisakymas ir alkoholio vartojimo ribojimas taip pat labai svarbūs, nes rūkymas pagreitina menopauzės pradžią bei blogina bendrą sveikatą. Reguliarūs medicininiai patikrinimai, rizikos veiksnių valdymas ir nuolatinė savęžiūra padeda užtikrinti geresnę savijautą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Visaapusiškas palaikymas moterims
Statistika rodo, kad net 70-80 proc. moterų patiria menopauzės simptomus, tačiau tik apie pusė ieško pagalbos, o daugelis lieka be tinkamo gydymo. Svarbu kalbėti atvirai apie moterų sveikatą, skatinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo korekcijas, kurios padės lengviau gyventi su menopauzės iššūkiais. Tik visapusiškas požiūris ir pagalba leidžia sumažinti nutukimo, hipertenzijos, diabeto bei osteoporozės riziką ir išsaugoti gyvenimo kokybę šiuo svarbiu gyvenimo etapu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.