Žemas kraujospūdis dažnai vertinamas lengviau nei hipertenzija, tačiau jis taip pat gali sukelti reikšmingų simptomų ir kartais signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu atpažinti simptomus, suprasti galimas priežastis ir žinoti, kokių priemonių imtis kasdieniame gyvenime.
Simptomai
– Kokie žemo arterinio kraujo spaudimo (AKS) simptomai?
– Mažu AKS laikome kraujospūdį, lygų ar mažesnį 90/60 mmHg. Kartais netgi išskiriami 6 mažo kraujospūdžio požymiai, atsirandantys, kai kraujospūdžio sumažėjimas pasiekia kritinę ribą:
Mieguistumas ir galvos svaigimas atsistojus — dažnas požymis, ypač sergant ortostatine hipotenzija. Bendras silpnumas, nuovargis ir energijos stoka trikdo įprastą kasdienybę. Kartais pasireiškia mirguliavimas akyse, dėmesio sutrikimai ir net trumpalaikė sąmonės netekimo epizodai (sinkopė). Nerimas dažnai kyla kaip reakcija į pasikartojančius simptomus. Šie požymiai gali būti epizodinio pobūdžio arba nuolatiniai, priklausomai nuo priežasties.
Ar tai rimta?
– Ar žemas kraujo spaudimas yra kažkas rimto?
– Iš tiesų, retai sulaukiame aplinkinių paguodos dėl varginančios hipotenzijos, dažniausiai atremiama, kad tai nieko rimto, ir kad turime džiaugtis, kad nesergame hipertenzija.
Hipotenzija gali būti trijų pagrindinių tipų: fiziologinė (normalus mažesnis spaudimas sveikiems jaunų žmonių), simptominė (sukelianti nemalonius požymius) ir priežastinė (sąlygota kitų ligų ar išorinių veiksnių). Priežastinė hipotenzija reikalauja išsamesnio ištyrimo — galimos priežastys: dehidratacija, širdies ritmo sutrikimai, skydliaukės funkcijos sutrikimai, infekcijos ar vaistų šalutinis poveikis. Vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems cukriniu diabetu dažnai diagnozuojama ortostatinė hipotenzija, kai spaudimas staiga krenta keičiant kūno padėtį.
Ar žemas spaudimas kenkia ir ką daryti?
– Ar žemas kraujo spaudimas kenkia? Kaip?
– Kai kalbame apie jaunų, veiklių žmonių mažą AKS, jiems tik galime patarti išmokti gyventi su šia būkle ir kasdien naudotis įvairias stiprinančias, organizmą grūdinančias priemones (žr.
žemiau).
Jei žemas spaudimas atsirado staiga arba lydimas reikšmingo paciento būklės pablogėjimo, būtina skubi medicininė pagalba. Reguliarus ryškus spaudimo kritimas gali neigiamai paveikti smegenų, inkstų ir kitų organų kraujotaką.
Praktiniai patarimai
– Bet kuriuo atveju, žemas spaudimas sukelia nemalonius potyrius. Ką daryti, jei tai kone kasdienė problema? Kas gali išspręsti žemo spaudimo problemą?
Nors kartais rekomenduojama išgerti stiklinę vandens su ištirpintu pusės šaukštelio druskos, tai nėra universali priemonė ir ilgalaikėje perspektyvoje gali būti netinkama. Vietoje to rekomenduojama: užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (2–3 l per parą, jei nėra širdies ar inkstų problemų), valgyti mažomis porcijomis ir reguliariai, palaikyti normalią kūno masę, vengti per didelio alkoholio ir perteklinės kavos, išbandyti horizontalius ar sėdimus pratimus bei plaukimą, palaikyti kojų kraujotaką keliant kojūgalius, lėtai keltis rytais ir, prireikus, pasitarti su gydytoju dėl druskos vartojimo ribų bei galimų papildomų priemonių.
Reguliarus stebėjimas, atidūs savo kūno signalai ir gydytojo konsultacija padės rasti tinkamiausius sprendimus kiekvienam žmogui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.