Pavasaris ir vasara – tai metas, kai gamta bunda, o su ja ir erkių aktyvumas. Vos oro temperatūrai pasiekus 5–6 laipsnius šilumos, šie voragyviai suaktyvėja ir tampa realia grėsme mūsų sveikatai. Daugelis vis dar klaidingai mano, jog erkės slepiasi tik tankiuose miškuose ar aukštoje žolėje, tačiau tiesa yra ta, kad jų galima aptikti kur kas arčiau namų – parkuose, nuosavų namų kiemuose, daugiabučių žaliosiose zonose, kirtimuose ar kitose drėgnesnėse, saulės apšviestose vietose. Apsisaugoti nuo jų gyvybiškai svarbu, nes užsikrėtimas pavojingomis ligomis gali įvykti akimirksniu.
Kur tyko pavojus?
Vaistininkė I. Norkienė įspėja, kad rizika įsisiurbti erkei kyla net didmiesčio šurmulyje. Aktyviai leidžiant laiką lauke, sportuojant, lankantis parkuose ar turistiniuose gamtos objektuose, reikia būti itin budriems.
„Pavasarį daug kas mėgsta sportuoti lauke, lankytis sužaliavusiuose parkuose, turistiniuose objektuose gamtoje – šiose vietose, net jei jos yra didmiesčio šurmulyje, taip pat gali tykoti erkės. Dar didesnė rizika kyla tiems, kurie augina šunis, mat erkės auka galima tapti ne tik vedžiojant keturkojį, bet ir grįžus namo – voragyvis gali peršokti nuo šuns ant žmogaus“, – paaiškina I. Norkienė.
Dvi pavojingiausios ligos: erkinis encefalitas ir Laimo liga
I. Norkienė pabrėžia, jog pavojingiausios ir labiausiai žmogaus organizmą paveikiančios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šios dvi ligos skiriasi platinimo būdu, simptomatika ir galimomis pasekmėmis, todėl svarbu žinoti jų ypatumus.
Laimo liga: ilgesnė inkubacija, bet ilgalaikės pasekmės
Laimo liga užsikrečiama per ilgesnį laikotarpį, nei erkiniu encefalitu, nes ligą nešiojanti erkė bakterijas slepia savo žarnyne. Tad jai įsisiurbus, užkratas užtrunka atkeliauti iki žmogaus kraujo. Čia itin svarbi greita reakcija: kuo ilgiau voragyvis nebus pašalintas, tuo didesnė Laimo ligos rizika.
„Laimo ligos skiriamasis bruožas – beveik 5 centimetrų apvalios formos paraudimas (eritema) aplink įkandimo vietą, ryškūs jo kraštai. Šis paraudimas atsiranda praėjus nuo vienos iki keturių savaičių po erkės įsisiurbimo ir ne visiems pacientams – 10–20 proc. žmonių šio simptomo nepatiria. Susirgimas turi dvi stadijas: pirmoji pasireiškia peršalimo simptomais, karščiavimu, o antroji gali sukelti nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimus. Galimos ir besimptomės ligos formos, taip pat pasitaiko atvejų, kada asmuo net nepastebi kraujasiurbio. Visgi, nors skiepų nuo Laimo ligos nėra, ji yra gydoma. Pacientui dažniausiai skiriamas antibiotikų kursas, o jo sveikata nuolat stebima. Jei liga negydoma, pasiekus vėlyvąją jos stadiją, prognozės tampa mažiau palankios“, – sako I. Norkienė.
Erkinis encefalitas: užsikrėtimas akimirksniu ir sunki eiga
Kitaip nei Laimo liga, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti bene iš karto, nes virusas slypi voragyvio seilėse. Šios ligos eiga yra sudėtinga ir ilga, o 0,5–4 proc. užsikrėtusiųjų gali baigtis mirtimi. Be to, nemaža dalis patiria sunkius liekamuosius reiškinius, tokius kaip miego bei atminties sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, įvairūs elgesio pokyčiai, pernelyg didelis jautrumas, paralyžius ir kitus kasdienybę nemenkai sutrikdančius sunkumus.
Efektyvi prevencija: nuo repelentų iki skiepų
Kadangi erkių aptinkama visuose Lietuvos rajonuose vos atšilus orams, I. Norkienė primena, jog prevencija reikėtų pasidomėti kuo anksčiau. Erkes atbaidyti padės įvairūs repelentai, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis, todėl būtina atsižvelgti į naudojimo instrukciją ir ilgiau būnant žaliosiose erdvėse, naudoti juos pakartotinai. Panašiai veiksmingos ir specialios apyrankės, skirtos atbaidyti uodus bei erkes.
„Itin svarbu atkreipti dėmesį į aprangą. Siekiant sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę ir greičiau jas pastebėti, rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną aptempiančius drabužius ilgomis klešnėmis bei rankovėmis. Galvą taip pat reikėtų pridengti kepure, gobtuvu ar skarele. Laikantis šių principų, erkės sunkiau pateks ant odos, o joms užropojus ant drabužių, bus galima lengviau jas pastebėti“, – įvardija I. Norkienė.
Nors nuo Laimo ligos tenka saugotis vien minėtais prevenciniais būdais, norint išvengti erkinio encefalito, rekomenduojama skiepytis. Asmenims, pasiskiepijusiems visa vakcinacijos schema, susidaro apie 97 proc. apsauga nuo šio lemtingu galinčio tapti susirgimo.
„Skiepai nuo erkinio encefalito iš tiesų yra pati efektyviausia apsaugos priemonė, tačiau tam, kad ji veiktų tinkamai, būtina pasiskiepyti visa vakcinacijos schema. Šiuo metu galima rinktis iš dviejų vakcinacijos schemų: įprastos ir pagreitintos. Pirmosios dvi skiepo dozės suleidžiamos vieno–trijų mėnesių intervalu, o trečioji dozė – maždaug po metų. Apie tai, kada reikėtų skiepytis palaikomosiomis vakcinos dozėmis, būtina pasitarti su skiepijančiu specialistu“, – paaiškina vaistininkė.
Pasak I. Norkienės, pastaraisiais metais stebimas didelis žmonių susidomėjimas skiepais nuo erkinio encefalito, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje. Taip pat aktyviai įsigyjami repelentai, kurių pardavimų pikas dažniausiai būna birželį. Vaistininkė ragina nepamiršti, kad apsauga nuo erkių – tiek skiepais, tiek repelentais – reikėtų rūpintis kuo anksčiau, vos sušilus orams. Atsargos priemonės naudingos ne tik tada, kada vykstama stovyklauti į mišką, uogauti ar grybauti, bet ir kasdien būnant gamtoje ar žaliosiose miestų erdvėse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.