Moksliniai duomenys vis dažniau rodo, kad pusryčiai nėra tik ritualas – tai svarbi paros dalis, lemianti energijos balansą ir imuninės sistemos veiklą. Leidinys „Immunity“ praneša, kad ilgalaikis rytinio valgio atsisakymas gali turėti reikšmingų pasekmių: padidėti onkologinių ligų ir širdies bei kraujagyslių sutrikimų rizika. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ne tik į metabolinius poveikius, bet ir į imuninės sistemos ląstelių dinamiką.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai rezultatai
„Icahn“ medicinos mokyklos mokslininkai šį pavojų įrodė atlikę eksperimentą su dviem pelėmis grupėmis. Pirmoji grupė gaudavo sotų maistą iškart po pabudimo, o antroji – tik vandenį. Tyrėjai reguliariai rinko kraujo mėginius iškart po pabudimo, o taip pat po 4 ir 8 valandų, kad įvertintų, kaip organizmas reaguoja į rytinį badavimą.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad pelių, kurios ryte gėrė tik vandenį, organizme drastiškai sumažėjo monocitų kiekis – imuninės sistemos ląstelių, svarbių kovai su infekcijomis ir navikais. Praėjus 4 valandoms po praleistų pusryčių, iš kraujotakos išnyko apie 90% monocitų, o po 8 valandų jų praktiškai nebeliko. Šis greitas sumažėjimas rodo, kad organizmas į badą reaguoja labai aktyviai ir perkelia šias ląsteles į kitas lokalizacijas.
Mechanizmas: stresas, migruojančios ląstelės ir uždegimas
Tyrėjai nustatė, kad rytinis alkis sužadina smegenų streso atsaką, kuri skatina monocitų migraciją į kaulų čiulpus, kur jos tampa mažiau aktyvios. Nors per 24 valandas monocitai grįžta į kraują, jų staigus sugrįžimas sukelia uždegiminių reakcijų. Pelėms, kurioms buvo leista pavalgti po ilgesnio ryto badavimo, pasireiškė uždegimo požymiai, sumažėjęs atsparumas infekcijoms ir padidėjusi širdies problemų rizika.
Tokie pokyčiai imuninėje sistemoje gali paaiškinti, kodėl ilgalaikis pusryčių praleidimas siejamas su didesne lėtinių ligų, įskaitant tam tikrų vėžio tipų, rizika. Monocitai atlieka svarbų vaidmenį navikų aptikime ir pašalinime, todėl jų funkcinis prislopinimas gali sudaryti palankesnę terpę patologiniams procesams vystytis.
Praktinės rekomendacijos ir atsargumo pastabos
Nors tyrimas atliktas su gyvūnais, mokslininkai ir medikai ragina atkreipti dėmesį į rytinio valgymo svarbą. Rekomenduojama valgyti per pirmąsias 45 minutes po pabudimo ir rinktis sotresnį, maistingą patiekalą, turintį baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Tai padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, palaikyti imuninį atsaką ir mažinti streso poveikį organizmui.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad žmogaus organizmas gali reaguoti kitaip nei pelės, o daugelį klausimų būtina patikslinti klinikiniais tyrimais su žmonėmis. Asmenims su lėtinėmis ligomis ar specifinėmis mitybos rekomendacijomis verta pasitarti su gydytoju arba registruotu dietologu prieš keičiant įpročius. Visuomet verta priimti sprendimus, grindžiamus individualia sveikatos situacija ir patikimais moksliniais duomenimis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.