Vitaminas B12 ilgą laiką buvo vertinamas kaip būtina mitybos dedamoji — jis svarbus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, DNR sintezei ir nervų sistemos funkcijai. Tačiau naujausi epidemiologiniai tyrimai ir klinikinės apžvalgos kelia klausimų, ar itin aukštas B12 koncentracijos lygis kraujyje, ypač pasiektas ilgalaikiu dideliu kiekiu vartojant maisto papildus, gali būti susijęs su tam tikrų vėžio formų atsiradimu arba blogesne ligos eiga.
Kas yra žinoma apie B12 trūkumą ir perteklių
B12 trūkumas aiškiai susijęs su anemija, neurologiniais sutrikimais ir padidėjusiu sveikatos rizikos profiliu. Todėl daugeliui rizikos grupių — vyresniems žmonėms, veganams, asmenims po virškinimo trakto operacijų ar sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, perniciozine anemija — rekomenduojama stebėti B12 lygį ir, prireikus, vartoti papildus.
Tuo pačiu metu stebimi aukšti serominio B12 rodikliai kartais siejami su onkologinėmis diagnozėmis arba kepenų, inkstų ligomis ir uždegiminėmis būklėmis. Svarbu pabrėžti, kad aukštas B12 kiekis ne visuomet reiškia papildų perdozavimą — tai gali būti ir ligos pasekmė arba organizmo gebėjimo reguliuoti B12 sutrikimas.
Nauji tyrimai ir interpretacijos sunkumai
Dalis publikacijų rodo statistinį ryšį tarp aukštų B12 rodiklių ir tam tikrų vėžinių susirgimų, tačiau dauguma duomenų yra stebiminiai. Tai reiškia, kad negalima tiesiogiai teigti priežastinį ryšį: gali egzistuoti atvirkštinė priežastis (serganti į organizmą išskiria B12 ar sutrinka jo metabolizmas) arba bendri veiksniai, kurie tiek didina B12 koncentraciją, tiek vėžio riziką.
Mokslininkai taip pat tiria biologinius mechanizmus: ar didelės B12 koncentracijos gali skatinti ląstelių proliferaciją arba keisti epigenetinius procesus, susijusius su vėžio vystymusi. Tačiau kol kas trūksta pakankamai stiprių klinikinių duomenų, patvirtinančių tiesioginį priežastinį ryšį tarp papildų vartojimo ir navikų atsiradimo.
Praktiniai patarimai pacientams ir gydytojams
Kol kas rekomendacijos lieka atsargios: neatsisakyti B12 reikšmingų medžiagų vaidmens sveikatai, bet vengti nepagrįsto ilgalaikio didelių dozių vartojimo be kraujo tyrimų ir gydytojo priežiūros. Jei yra abejonių dėl B12 kiekio, verta tirti ne tik seruminį B12, bet ir methylmaloninė rūgštį ar homocisteiną, kurie geriau atspindi funkcijinį trūkumą.
Jeigu žmogus vartoja dideles dozes papildų, ypač be gydytojo nurodymo, patartina aptarti tai su specialistu, ištirti sveikatą ir pagal poreikį koreguoti dozę. Moksliniai tyrimai tęsis, todėl svarbu sekti naujas rekomendacijas ir priimti sprendimus remiantis individualia rizika bei klinikiniu vaizdu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.