Per pastaruosius dešimtmečius atlikti tyrimai kelia rimtą susirūpinimą dėl vyrų reprodukcinės sveikatos: spermatozoidų skaičius mažėja. Naujausią apžvalgą sudarantys mokslininkai, išanalizavę apie 40 metų duomenis iš beveik 200 tyrimų, nustatė, kad kai kuriose regionuose — Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje — spermatozoidų koncentracija mažėja reikšmingai.
Ką rodo duomenys
Tyrimo autoriai teigia, jog per 40 metų spermatozoidų skaičiaus kritimas pagreitėjo beveik 60 procentų. Tokie ilgalaikiai trendai kelia ne tik medicininį, bet ir visuomeninį susirūpinimą, nes mažėjantis vaisingumas gali paveikti gimstamumo rodiklius ir demografinius procesus. Tyrimo vadovas Hagai Levine taip pat išreiškė nerimą: „Aš esu sunerimęs dėl to, kas gali įvykti, jei ir toliau gyvensime tokioje užterštoje aplinkoje, jei nepakeisime savo gyvenimo būdo. Galų gale mes susidursime su reprodukcinėmis problemomis, kurios gali nulemti žmonijos išnykimą”,— teigė tyrimo vadovas.
Skepticizmo balansas ir metodologija
Tačiau mokslininkų bendruomenėje tebėra diskusijų. Kritikai atkreipia dėmesį, kad dauguma ankstesnių tyrimų buvo atlikti nevienodais metodais, dažnai naudojant ribotą imtį ar pasirenkant dalyvius iš vaisingumo klinikų, tad rezultatai gali būti šališki. Kai kurie skeptikai teigia, jog tik tie darbai, kurie demonstruoja problemą, sulaukia didesnio dėmesio ir publikacijų. Nepaisant to, kiti specialistai mano, kad naujausias apžvalgos darbas užpildo kai kurias spragas. Kaip pažymėjo profesorius Allanas Pacey: „Aš niekada per daug netikėjau buvusiais tyrimais, teigiančiais, jog spermatozoidų kiekis mažėja. Levine ir jo kolegų atliktas tyrimas užglaistė senas spragas, tačiau į daugelį klausimų vis dar neatsakyta”,— pasakojo A.Pacey.
Galimos priežastys ir pasekmės
Tarp įvardytų veiksnių, galinčių prisidėti prie spermatozoidų mažėjimo, minimi aplinkos tarša, intensyvus cheminių medžiagų naudojimas, nutukimas, rūkymas, chroniškas stresas, netinkama mityba ir net pasyvus laisvalaikio praleidimo būdas.
Šie veiksniai gali veikti tiek atskirai, tiek sinergetiškai, slopindami spermatogenezę arba mažindami spermos kokybę. Ilgainiui tai gali padidinti nevaisingumo atvejų skaičių, sukeldama didesnį poreikį medicininei intervencijai ir keisdamas demografinius modelius.
Ką reikėtų daryti
Tyrimo autoriai ragina imtis veiksmų: griežtinti kontrolę dėl žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, stiprinti visuomenės sveikatos programas, skatinančias sveikesnį gyvenimo būdą, kovoti su nutukimu ir rūkymu bei didinti sąmoningumą apie aplinkos veiksnių poveikį reprodukcinei sveikatai. Be to, būtina tolesnė, geriau suprojektuota tyrimų programa, apimanti įvairius žemynus ir platesnes populiacijas, kad būtų aiškiau atskirti globalias tendencijas nuo regioninių skirtumų.
Galutinė žinia aiški: nors kai kurie neaiškumai lieka, sumažėjusi spermatozoidų koncentracija kelia rimtą visuomeninį iššūkį. Reikalingos tiek politikos priemonės, tiek plataus masto moksliniai tyrimai ir visuomenės iniciatyvos, kad būtų galima užkirsti kelią tolesniam vaisingumo blogėjimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.