Mirtina liga, kuria užsikrėtusieji dažnai ilgai nežino

Hepatitas E — dažnai nepastebima, tačiau potencialiai mirtina kepenų infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, virusiniai hepatitai sudaro reikšmingą pasaulinės sveikatos naštą, o dalis užsikrėtusiųjų apie savo infekciją gali ilgai nežinoti arba nepatirti ryškių simptomų. Hepatitas E (HEV) ypatingas tuo, kad jis gali būti perduodamas per maistą ir gyvūnus, o jo paplitimas Europos Sąjungoje per pastaruosius dešimtmečius ėmė sparčiai didėti.

Apie hepatitą E

Hepatitas E yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito E virusas (HEV). Dažniausiai liga pasireiškia lengvais arba visai nematomais simptomais — silpnumu, karščiavimu ar trumpalaikiu gelta simptomu. Tačiau rizika išauga asmenims su lėtinėmis kepenų ligomis, nėščiosioms ir imunodepresuotiems pacientams: jiems HEV infekcija gali sukelti sunkią kepenų nepakankamumo formą, kuri gali būti mirtina.

Plitimas ir rizikos šaltiniai

HEV paplitęs tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. PSO vertinimu, kasmet užregistruojami milijonai užsikrėtimo atvejų, o mirties atvejų skaičius taip pat reikšmingas. Europos maisto saugos tarnybos analizė rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį hepatito E atvejų Europos Sąjungoje padaugėjo dešimt kartų, o didžiausi skaičiai registruoti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Citata iš EFSA atstovės:

„Net jei hepatitas E nėra toks plačiai paplitęs kaip kitos su maistu susijusios ligos, jis kelia vis daugiau susirūpinimo Europos Sąjungoje. Anksčiau žmonės manė, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra užterštas geriamasis  vanduo, vartojamas keliaujant už ES ribų. Bet dabar mes žinome, kad pagrindinis ligos perdavimo šaltinis Europoje yra maistas”

Šaltiniai Europoje dažnai siejami su žalia arba nepakankamai termiškai apdorota kiauliena ir jos produktais, ypač kepenimis. Naminės kiaulės ir šernai gali būti HEV nešiotojai, todėl vartojant nepakankamai pervirtą mėsą kyla reali zoonozinio perdavimo rizika.

Tyrimai Lietuvoje

Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai parodė aukštą HEV seroprevalenciją kiaulių ir šernų populiacijose: iš tirtų naminių kiaulių antikūnų rasta maždaug 43,8 proc., o iš šernų — apie 57,1 proc. Tokie rezultatai rodo, kad gyvulininkystėje virusas yra plačiai paplitęs, kas turi implikacijų maisto saugai ir visuomenės sveikatai. Tuo tarpu tarp tam tikrų laukinės faunos rūšių paplitimas buvo žymiai mažesnis, kas leidžia manyti, jog šie gyvūnai yra atsitiktiniai nešiotojai.

Prevencija ir praktiniai patarimai

Pagrindinės priemonės mažinti hepatito E riziką yra maisto higiena ir tinkamas terminis apdorojimas: kiaulieną ir šernieną visada kepkite ar virkite iki vidinės temperatūros, užtikrinančios mikroorganizmų žūtį. Rankų higiena, geriamojo vandens kokybė ir tinkamas nuotekų tvarkymas išlieka svarbūs siekiant užkirsti kelią fekaliniam–oraliniam perdavimui. Keliaujant į endemines zonas verta vengti gerti vandenį iš čiaupo, ledo kubelių, naudoti buteliniuose pakuotu vandenį ir vengti neplautų vaisių ar nevirtų daržovių.

Egzistuoja HEV vakcina, patvirtinta kai kuriose šalyse, tačiau ji nėra plačiai prieinama visame pasaulyje. Todėl kol vakcinacija nėra plačiai prieinama, dėmesys turi būti skiriamas prevencinėms higienos ir maisto saugos priemonėms.

Pagrindiniai faktai

Hepatitas E yra kepenų infekcija, perduodama per maistą, užterštą vandenį ir tiesioginį kontaktą su nešiotojais. Daugumai infekcija yra besimptomė arba lengva, tačiau rizika sunkiems atvejams ir mirštamumui išlieka tam tikrose grupėse. Šiuo metu svarbu didinti visuomenės informuotumą apie rizikas, ypač susijusias su žalia kiauliena, ir taikyti paprastas, bet efektyvias prevencines priemones.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 62 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *