Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Šiuos skaičius patvirtina tarptautiniai ir Lietuvos duomenys: rankų plovimas sumažina viduriavimo riziką maždaug trečdaliu ir kvėpavimo takų ligų sergamumą maždaug penktadaliu. Tokia paprasta, tačiau nuosekli higienos priemonė yra viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos prevencijos priemonių.
Kodėl rankų plovimas yra toks svarbus?
„Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis”, – aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo viduriavimo miršta apie 3 mln. žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 mln. gyventojų. Rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos sukelia milijonus ūmių žarnyno uždegimų kasmet, o dalis jų galėtų būti išvengti tinkamai plaunant rankas.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra matomai nešvarios, prieš valgį, po tualeto, prieš ir po maisto ruošimo (ypač dirbant su žalia paukštiena, kiaušiniais ar žalia mėsa), po sąlyčio su gyvūnais, pakeitus vystyklus, pasinaudojus viešuoju transportu ar pabuvus viešose vietose. Taip pat svarbu plauti rankas prieš vaiko maitinimą, po nosies valymo ar kosėjimo, bei prieš ir po žaizdos tvarkymo.
Keletas konkrečių gairių, kurias primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai:
1. Plauti? Plauti! – rankas plauti būtina visuose minėtuose atvejuose;
2. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių: kruopščiai patrinkite delnus, pirštų galiukus ir rankų išorę;
3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius: tyrimai rodo, kad jie dažnai pamirštami;
4. Nepamirškite dominuojančios rankos: plaukite abi rankas vienodai atidžiai;
5. Tinkamiausias – vėsus vanduo: karštas vanduo gali pažeisti odą, bet svarbiausia – dažnas ir tinkamas plovimas;
6.
Rankų dezinfekantai: jeigu nėra galimybės naudoti vandens ir muilo, tinkami alkoholio pagrindu pagaminti dezinfekantai sunaikina daugumą bakterijų ir virusų;
7. Nusausinimas: geriau naudoti vienkartinius popierinius rankšluosčius arba asmeninius rankšluosčius; bendri rankšluosčiai gali plisti užkratus;
8. Priminimų ženklai: paprasti Įspėjimai voniose ir maitinimo įstaigose skatina žmones plauti rankas dažniau, o namuose tokie ženklai padeda formuoti įpročius vaikams.
Šios priemonės yra paprastos, pigios ir efektyvios. Jų nuoseklus taikymas šeimose, ugdymo įstaigose ir viešose vietose ženkliai sumažintų protrūkių skaičių: Lietuvoje dalis žarnyno infekcijų protrūkių kyla dėl netinkamo maisto ruošimo ir prastos rankų higienos. Investicija į švietimą apie teisingą rankų plovimą atsiperka sumažėjusiu sergamumu, mažesniu hospitalizacijų skaičiumi ir geresne visuomenės sveikata.
Net paprasčiausias 20 sekundžių ritualas prie kriauklės gali apsaugoti jus ir jūsų artimuosius nuo rimtų ligų. Skatinkite šiuos įpročius namuose, darbe ir viešose vietose – tai viena veiksmingiausių prevencijos priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.