Kraujo spaudimas yra viena iš svarbiausių mūsų sveikatos indikatorių, kurią būtina suprasti norint išlaikyti gerą fizinę būklę ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Kraujo spaudimo matavimas visuomet pateikiamas dviem skaičiais: viršutiniu (sistoliniu) ir apatinio (diastoliniu) spaudimu. Šie du duomenys atspindi skirtingus širdies veiklos etapus ir yra svarbūs vertinant bendrą sveikatos būklę.
Kuo skiriasi sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas?
Sistolinis kraujo spaudimas – tai spaudimas arterijose, kai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują į organizmą. Šis rodmuo visada yra viršutinis kraujo spaudimo matavimo skaičius. Diastolinis kraujo spaudimas – tai arterijų spaudimas širdžiai ilsintis tarp susitraukimų, ir šis rodmuo yra apatinis skaičius kraujo spaudimo rodmenyse.
Kokia yra normali sistolinio kraujo spaudimo reikšmė ir kodėl ji svarbi?
Normalus sistolinis kraujo spaudimas yra mažesnis nei 120 mmHg. Kai šis skaičius didesnis nei 130 mmHg, kraujagyslės patiria papildomą apkrovą, o širdis turi intensyviau dirbti pumpuodama kraują. Nuolatinis aukštas sistolinis spaudimas, vadinamas hipertenzija, reiškia didelę riziką susirgti širdies infarktu, širdies nepakankamumu, insultu bei kitomis rimtomis ligomis, įskaitant inkstų ir akių pažeidimus.
Aukštą sistolinį spaudimą dažniausiai lemia kraujagyslių standumas, susijęs su amžiumi, taip pat cukrinis diabetas, inkstų ligos, sūrus maistas, fizinio aktyvumo stoka, alkoholis ir kai kurie vaistai.
Taip pat būtina žinoti, kad per mažas sistolinis spaudimas (žemiau 90 mmHg) gali sukelti simptomus, tokius kaip svaigimas, nualpimas, nuovargis ar regėjimo neryškumas, ir reikalauja dėmesio bei gydytojo konsultacijos.
Ką reiškia diastolinis kraujo spaudimas ir kaip jį vertinti?
Diastolinis spaudimas rodo kraujospūdį arterijose per širdies raumens atsipalaidavimo etapą. Normalus diastolinis spaudimas yra mažesnis nei 80 mmHg. Aukštesnis rodmuo gali reikšti hipertenziją, kuri nepriklausomai nuo sistolinio spaudimo didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Skirtingai nuo sistolinio spaudimo, diastolinis spaudimas paprastai nedidėja su amžiumi, tačiau jį gali įtakoti panašūs veiksniai kaip ir sistolinį spaudimą: nepakankamas fizinis aktyvumas, sūrus maistas, alkoholio vartojimas, inkstų ligos ir kai kurie vaistai.
Žemas diastolinis spaudimas (mažiau nei 60 mmHg) taip pat gali sukelti simptomų ir būti ženklu kai kurių širdies vožtuvų sutrikimų.
Kraujo spaudimo normos ir kategorijos
Norint tinkamai įvertinti kraujo spaudimą, svarbu įvertinti abu rodmenis kartu. Žemiau pateikiamos pagrindinės kraujo spaudimo kategorijos:
- Normali kraujospūdžio reikšmė: sistolinis < 120 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg.
- Padidėjęs kraujospūdis: sistolinis tarp 120-129 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg.
- 1 stadijos hipertenzija: sistolinis 130-139 mmHg arba diastolinis 80-89 mmHg.
- 2 stadijos hipertenzija: sistolinis ≥ 140 mmHg arba diastolinis ≥ 90 mmHg.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis ≥ 180 mmHg arba diastolinis ≥ 120 mmHg – reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kas svarbiau – viršutinis ar apatinis kraujo spaudimo rodmuo?
Abu rodmenys yra svarbūs, nes aukštas tiek sistolinis, tiek diastolinis spaudimas yra susijęs su padidėjusia širdies infarkto ir insulto rizika. Vis dėlto kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas sistolinis spaudimas turi didesnę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip tinkamai stebėti kraujo spaudimą?
Kraujo spaudimą rekomenduojama reguliariai matuoti, ypač jei yra rizikos veiksnių arba jau nustatyta hipertenzija. Tikslūs matavimai yra svarbūs geram sekimui ir gydymo rezultatų vertinimui. Prieš matavimą patariama 30 minučių nerūkyti, nevartoti kavos, nevalgyti bei neiti į fizinį krūvį.
Matuojantis reikėtų būti ramybės būsenoje, sėdėti tiesiai, o manžetė turi būti uždėta ant nuogo viršutinio rankos paviršiaus, ranka palaikoma širdies lygyje. Matavimą geriausia atlikti du kartus, vieną minutę tarp jų, užrašyti duomenis ir aptarti juos su gydytoju.
Kaip mažinti padidėjusį kraujo spaudimą?
Padidėjęs kraujo spaudimas yra gydoma ir prevenciškai kontroliuojama liga. Pagrindiniai priemonių ramsčiai yra gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus, bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, širdžiai palanki mityba su mažesniu druskos kiekiu, o padidintu kalio kiekiu iš daržovių ir vaisių, rūkymo atsisakymas, kūno svorio valdymas.
Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti kraujospūdį mažinančius vaistus, pasirinkant tinkamiausią gydymą pagal individualias paciento sveikatos būklės ypatybes. Svarbu nepamiršti, kad kraujo spaudimo kontrolė yra ilgalaikis procesas, siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Labai aukštas arba labai žemas kraujo spaudimas gali kelti pavojų gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia krūtinės skausmas, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimas arba insultui būdingi simptomai – veido ar kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimai, sumišimas.
Žinodami savo kraujo spaudimo rodmenis, gebėsite išsaugoti sveikatą ir užkirsti kelią rimtoms ligoms, o tai padės gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.