Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė, kad naktinis pamaininis darbas yra tikriausiai kancerogeniškas žmogui. Šis vertinimas remiasi gausiais epidemiologiniais tyrimais, eksperimentų su gyvūnais rezultatais bei mechanistiniais laboratoriniais duomenimis, kurie kartu rodo, jog naktinė veikla organizmui gali turėti rimtą ilgalaikį poveikį.
Kas yra naktinis pamaininis darbas?
Naktinis pamaininis darbas apima darbą per įprastines nakties valandas, kai natūraliai turėtume miegoti. Tokios pamainos būtinos užtikrinant nepertraukiamą sveikatos priežiūrą, gamybą, transportą, mažmeninę prekybą ir kitas paslaugas. Pasauliniu mastu apie vienas iš penkių darbuotojų dirba pamainomis, kurios apima naktinį darbą, todėl potencialūs sveikatos padariniai liečia didelę gyventojų dalį.
Kaip naktinis darbas didina riziką?
Viena pagrindinių priežasčių – cirkadinių (paros) ritmų sutrikimas. Normali paros ritmika reguliuoja melatonino sekreciją, hormonų apykaitą, imuninį atsaką, metabolizmą ir vitamino D gamybą. Sutrikus šiems procesams, keičiasi hormonų pusiausvyra, silpnėja imuninė apsauga, ir organizmas tampa jautresnis įvairiems kancerogenams bei kitoms ligoms.
„Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros kancerogeninių veiksnių poveikio žmogui tyrimas padarė ir tebedaro didelę įtaką vėžio profilaktikai ribojant kancerogeninių veiksnių poveikį įvairioms žmonių grupėms, juolab, kad veiksnių klasifikacija yra nuolat atnaujinama, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Atliktas naujausias naktinio pamaininio darbo rizikos įvertinimas kaip tikriausiai kancerogeniško remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose dar nebuvo galimybės įvertinti visų trikdančių veiksnių įtakos vėžio rizikai žmonių grupėse, o tyrimai su gyvūnais bei kiti tyrimai in vivo ir in vitro, pateikė neabejotinų įrodymų apie veiksnio kancerogeniškumą. Taigi, dar trūksta epidemiologinių tyrimų pateikiamų įrodymų.”
Tyrimų rezultatai ir neaiškumai
Daugelis studijų nurodo sąsajas tarp ilgalaikio naktinio darbo ir padidėjusios krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio rizikos, ypač kai pamainos tęsiasi daug metų. Vis dėlto rezultatai nėra vienareikšmiai visose populiacijose: kai kuriose studijose rizika buvo reikšminga, kitose – maža arba nenustatyta.
Skirtumai gali kilti dėl skirtingo tyrimų dizaino, ekspozicijos trukmės, apšvietimo sąlygų, gyvenimo būdo veiksnių bei genetinių skirtumų.
„Biomedicininių tyrimų metu įrodyta, kad žmogaus kūno liaukos, įvairūs molekuliniai organizmo procesų mechanizmai turi iš anksto nustatytą paros laiko ritmą, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Aušvydas Patašius. – Todėl keičiantis žmonių įpročiams (pvz. dažnai naktinis miegas palydimas naršymu iki vėlumos mobiliu telefonu) būtina įvertinti įvairių veiksnių įtaką mūsų sveikatai, ne tik vėžio išsivystymo rizikai.”
Praktinės rekomendacijos
Nors vis dar reikalingi tolesni epidemiologiniai tyrimai, darbdaviai ir darbuotojai gali imtis priemonių rizikai mažinti: optimizuoti pamainų grafiką, trumpinti ilgalaikes naktines pareigas, užtikrinti tinkamą apšvietimą (sumažinti mėlynos spalvos šviesos ekspoziciją naktį), didinti sveikatos stebėseną ir skatinimą imtis prevencinių sveikatos priemonių. Taip pat svarbu skatinti miego higieną ir reguliarius sveikatos patikrinimus pamaininį darbą dirbantiems asmenims.
IARC monografijų programa vertina daugiau nei tūkstantį veiksnių; šio vertinimo kontekste naktinis pamaininis darbas priskirtas prie tų, kuriems reikalingas didesnis dėmesys ir prevencinės priemonės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.