Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi, todėl prevencija yra kertinis sveikos visuomenės akcentas. Karštuoju metų laiku šių ligų simptomų dažnis didėja — karštis keičia kraujospūdį, trikdo skysčių ir mineralų balansą, o tai gali apsunkinti širdies darbą tiek sergantiems, tiek rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2018 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau nei pusę, t. y. 55,4 proc., mirčių. Tokie skaičiai primena, kad prevenciniai veiksmai ir reguliarūs patikrinimai gali išgelbėti gyvybes bei pagerinti gyvenimo kokybę.
„Atitinkamai, didelę dalį mūsų išmokų klientams sudaro būtent širdies ir kraujagyslių ligų atvejai, todėl primename reguliariai tikrintis sveikatą ir vadovautis sveiko gyvenimo taisyklėmis. Deja, kartais žmonės su pavojingomis ligomis susiduria kai keisti kažką – per vėlu“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.
„Užklupus karštiems orams reikėtų stengtis būti vėsesnėse vietose, rengtis lengvais, natūralaus pluošto drabužiais. Visgi, reikėtų nepersistengti kondicionuoti patalpų, nes per daug jas atvėsinus (patalpų ir lauko temperatūra neturėtų skirtis daugiau 7 laipsnių) galima susidurti su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip peršalimas. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą mitybą, valgyti lengvai virškinamą maistą, kad organizmas neišeikvotų daug energijos; gerti mineralinį vandenį, palaikyti mineralų organizme balansą.
Suaugusiam žmogui reikėtų gerti du litrus vandens, bet jeigu žmogus serga hipertonine liga, kiek vandens išgerti turėtų nurodyti gydytojas kardiologas. Visiems vyrams nuo maždaug 40 metų amžiaus reikėtų apsilankyti pas gydytojus ir patikrinti širdies ir kraujagyslių būklę.
Vyrams egzistuoja specialios sveikatos patikrinimo programos susijusios su širdies sveikata, nes vyrai nuo maždaug tokio amžiaus patenka į rizikos grupę“, – pasakoja vaistininkė I. Norkienė.
Kaip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Štai išplėstų ir paaiškintų dešimt esminių patarimų, kurių laikymasis žymiai sumažina riziką susirgti širdies ligomis:
1.
Kontroliuokite kraujo spaudimą. Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir, esant pakitimams, konsultuokitės su gydytoju. Aukštas arterinis spaudimas ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir širdį.
2. Stebėkite cholesterolį ir trigliceridus. Tyrimai padeda laiku nustatyti riebalų kiekį kraujyje; gyvenimo būdo pokyčiai ir, esant poreikiui, medikamentai mažina aterosklerozės riziką.
3. Kovokite su antsvoriu. Kūno masės kontrolė mažina kraujospūdį, gerina gliukozės apykaitą ir mažina metabolinių sutrikimų riziką.
4. Valgykite sveikai. Rinkitės daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir ribokite sočiuosius riebalus, druską bei pridėtinį cukrų. Mityba daro tiesioginę įtaką kraujospūdžiui ir cholesterolio lygiui.
5. Reguliari fizinė veikla. Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę (pvz., greitas ėjimas) stiprina širdį ir gerina kraujotaką.
6. Saikingai vartokite alkoholį. Didelis alkoholio kiekis didina kraujospūdį ir skatina svorio augimą bei kitas rizikas.
7. Nenerkite. Rūkymas tiesiogiai kenkia kraujagyslėms, didina infarkto ir insulto tikimybę. Gydymo bei paramos priemonės padeda mesti rūkyti efektyviau.
8. Valdykite stresą. Ilgalaikis stresas kenkia širdžiai tiek tiesiogiai (padidintas spaudimas), tiek netiesiogiai (žalingi įpročiai). Ieškokite atsipalaidavimo būdų ir, jeigu reikia, kreipkitės į specialistą.
9. Kontroliuokite cukrinį diabetą. Diabetas žymiai padidina širdies ligų riziką, todėl svarbu stebėti gliukozę ir laikytis gydytojo nurodymų.
10. Užtikrinkite pakankamą miegą. Reguliarus ir kokybiškas miegas (7–9 val.) padeda reguliuoti kraujospūdį, medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą.
Kada kreiptis pagalbos?
Pajutus insultui ar infarktui būdingus simptomus reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Insulto požymiai: pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, vienos kūno pusės nutirpimas, kalbos ir regos sutrikimai, stiprus galvos skausmas. Infarkto požymiai: stiprus krūtinės skausmas, skausmo plitimas į ranką, kaklą ar pilvą, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, svaigimas. Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti negrįžtamą žalą.
Laikydamiesi šių rekomendacijų ir reguliariai tikrindami sveikatą, ženkliai sumažinsite riziką susirgti ir pagerinsite savo gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.