Kraujotakos sutrikimai yra viena iš pagrindinių rimtų sveikatos problemų, galinčių sukelti insultą – staigią smegenų kraujotakos patologiją, kuri dažnai baigiasi tragiškai. 2023 metais Lietuvoje užfiksuota net 2186 insulto atvejai, pasibaigę mirtimi. Deja, daug pacientų kreipiasi į medikus per vėlai, nes nepastebi arba nepaiso ankstyvųjų insulto simptomų. Gydytojai neurologai primena, kad greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybes ir sumažinti neįgalumo riziką.
Kodėl būtina atpažinti insulto simptomus kuo anksčiau?
Insultas dažniausiai pasireiškia staigiais ir akivaizdžiais požymiais, tačiau kai kurie jų gali būti neišsiaiškinti arba ignoruojami. Vienas iš būtinų dalykų – žinoti, kad insulto simptomai dažniausiai atsiranda vienoje kūno pusėje: tai gali būti veido neišraiškingumas ar vienos pusės veido perkreipimas, rankos ar kojos silpnumas. Labai svarbus ir kalbos sutrikimas, kuomet žmogui tampa sunku aiškiai kalbėti ar suprasti kitus. Šiuos tris požymius medikai apibendrino į paprastą ir lengvai įsimenamą FAST (angl. Face, Arm, Speech, Time) skalę, kuri padeda nesudėtingai atpažinti insultą.
Tačiau naujesnėje BE FAST skalėje įtraukiami dar du požymiai: staigus pusiausvyros sutrikimas ir regos sutrikimai vienoje akyje. Šios papildomos indikacijos padeda dar ankstyviau nustatyti insultą ir skubiai kreiptis pagalbos. Laikas yra lemiamas veiksnys, nes insulto metu smegenys kenčia nuo deguonies trūkumo. Greitas reagavimas vadinamas „auksinėmis valandomis“, per kurias galima sumažinti smegenų pažeidimus ir pagerinti paciento išgyvenimą.
Kada insultas ištinka ir kas dažniausiai juo serga?
Medikai pastebi, kad insultas dažniausiai įvyksta ankstyvomis ryto valandomis, dažniausiai tarp 5 ir 8 valandos. Tai susiję su nakties metu organizme vykstančiais fiziologiniais svyravimais, tokių kaip kraujospūdžio pokyčiai, kurie gali lemti kraujagyslių užsikimšimą arba plyšimą. Be to, žiemos mėnesiais, kai temperatūra žemesnė, insultų daugėja, nes kraujas lengviau tirštėja, ypač kai organizmas yra dehidratavęs.
Tipinis insultą patyręs pacientas yra vyresnio amžiaus, dažniausiai vyresnis nei 55–60 metų, turintis padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, nutukimą ar širdies ligas, ypač širdies ritmo sutrikimus. Dažnai insulto išvengti nepavyksta dėl rizikingų gyvenimo būdo veiksnių – rūkymo, alkoholio vartojimo, taip pat dėl miego apnėjos. Pastaraisiais metais vis dažniau insultai diagnozuojami ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms, ko priežastis – blogėjanti mityba, mažas fizinis aktyvumas ir COVID-19 pandemijos pasekmės.
Ką daryti ištikus insultui?
Vienas svarbiausių dalykų yra nedelsti. Jei pastebėjote veido asimetriją, galūnių silpnumą ar kalbos sutrikimus, nedelsiant skambinkite greitajai medicinos pagalbai ir praneškite apie galimą insultą. Laiku suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti gyvybę ir užkirsti kelią sunkiems neįgalumo padariniams.
Gydytojas neurologas Saulius Taroza pabrėžia, jog Lietuvoje nuo 5 iki 10 procentų pacientų, patyrusių išeminį insultą, miršta ligoninėje, o hemoraginis insultas yra dar pavojingesnis. Apie 25 procentus pacientų po insulto neišgyvena net per pirmuosius metus. Todėl žinios apie insulto požymius ir laiku suteikta pagalba yra gyvybiškai svarbios.
Prevencija – geriausia apsauga
Užkirsti kelią insultui įmanoma reguliariai tikrinant kraujospūdį, prižiūrint lėtines ligas, palaikant sveiką kūno svorį, atsisakant žalingų įpročių ir aktyviai sportuojant. Lietuvos insulto asociacija akcentuoja fizinio aktyvumo svarbą ne tik insulto profilaktikai, bet ir bendros organizmo sveikatos gerinimui.
Atmintina, kad insultas gali ištikti bet ką, todėl kiekvienas privalo mokėti atpažinti požymius ir nedelsti kreiptis pagalbos. Tik tada galime išgelbėti gyvybes ir suteikti žmonėms galimybę gyventi kokybišką gyvenimą po insulto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.