Fizinis aktyvumas jau ilgą laiką žinomas kaip teigiamai veikiantis žmogaus bendrą sveikatą. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad sportas ne tik stiprina kūną, bet ir veiksmingai padeda gydyti depresiją bei nerimo sutrikimus. Šis rezultatas ypač svarbus, nes, nepaisant fizinio aktyvumo naudos, psichiatrai gana retai rekomenduoja jį kaip pagrindinį gydymo būdą šiems psichikos sutrikimams mažinti.
Psichiatrų požiūris į fizinį aktyvumą gydant depresiją
Prieš keletą metų vykusioje Nerimo ir Depresijos Asociacijos (ADAA) konferencijoje buvo aptarta, kad tik apie 20 procentų psichikos ligų pacientų gavo rekomendacijas įtraukti fizinę veiklą į savo gydymo planą. Psichiatrų argumentai, kodėl fizinis aktyvumas dažnai nepateikiamas kaip pirminė gydymo priemonė, yra susiję su manymu, kad tradicinės gydymo formos, tokios kaip medikamentai, psichoterapija ir socialinė parama, yra efektyvesnės. Be to, sunkesniais atvejais, kuomet depresija yra labai rimta, gydytojai mano, kad reikalingi tiesioginiai metodai. Dar vienas svarbus veiksnys – pats gydytojas gali neturėti įpročio reguliariai sportuoti, todėl ir rekomendacijos išlieka ribotos.
Fizinio aktyvumo poveikis depresijai: naujausi tyrimai
Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali būti itin galinga depresijos gydymo priemonė. Sportas veikia ne tik kūną, bet ir protą, teikdamas teigiamą poveikį nuotaikai, mažindamas nerimą ir kompulsinius (prisirišimo) įpročius. Kas svarbiausia, fizinę veiklą galima pradėti iš karto, o nauda pasireiškia greitai – tai daro sportą ekonomiška ir prieinama gydymo forma, ypač prevencijai. Net paprasti fiziniai pratimai apsaugo nuo depresijos atsiradimo ir gerina bendrą emocinę būklę.
Depresija dažnai apibūdinama kaip atsitraukimas iš kasdienių veiklų. Reguliari ir smagi veikla, į kurią įeina ir fizinis aktyvumas, padeda išlaikyti šią kasdienę tvarką. Be to, socialiniai užsiėmimai, kur yra fizinis aktyvumas – pavyzdžiui, bėgiojimo grupės – atlieka tam tikros tarpasmeninės terapijos vaidmenį, užtikrina socialinę paramą bei stiprina fizinį sveikumą.
Klinikinės sėkmės istorijos
ADAA prezidentė ir Ross Centro nerimo bei susijusių sutrikimų medicinos direktorė, gydytoja Beth Salcedo, pabrėžė vienos sunkios depresijos ir nerimo ligonės atvejį. Ši pacientė nesulaukė pagerėjimo nuo tradicinių medikamentinių gydymo būdų, tačiau įsitraukė į maratono treniruočių programą, kuri suteikė jai reguliarią fizinę veiklą bei naują socialinį palaikymą. Galiausiai pacientės simptomai visiškai išnyko, o ji pati jautėsi puikiai.
Fizinis aktyvumas – tai naudinga sveikatai ir nuotaikai
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad asmenys, kurie nevykdo reguliarios fizinės veiklos, kur kas dažniau patiria depresiją. Tie, kurie bent valandą per savaitę skiria mankštai, yra net 44 procentais mažiau linkę susirgti depresija. Žmonėms, kurie jaučia neigiamas mintis ar baimes dėl fizinių pratimų, svarbu žinoti, kad net lengvos fizinės veiklos – kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai ar plaukimas – gali reikšmingai pagerinti psichinę sveikatą. Be to, ši veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina kraujotaką bei bendrą savijautą.
Taigi net nedidelė mankšta gali turėti ilgalaikį ir teigiamą poveikį mūsų sveikatai bei laimei. Tad kitą kartą, kai svarstysite, ar verta sportuoti, prisiminkite – judėjimas ne tik stiprina kūną, bet ir gydo sielą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.