Vasaros metu daug žmonių po ilgesnio ar intensyvesnio lauko darbo, sodo priežiūros ar aktyvaus laisvalaikio pastebi nugaros maudimą. Dažnai šiuos pojūčius nurašome natūraliam nuovargiui ir tikimės, kad skausmas praeis savaime. Tačiau specialistai primena, kad ne visada verta delsinti: svarbu mokėti atskirti laikinį raumenų nuovargį nuo rimtesnių problemų bei žinoti, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.
Dažniausios klaidos — skubėjimas ir pasiruošimo trūkumas
Vienas paplitusių klaidų modelių – grįžimas prie didesnės fizinės veiklos be pakankamo pasirengimo po ramesnio periodo. Kineziterapeutė Indrė Vaičiulytė atkreipia dėmesį, kad staigus darbų tempo padidinimas dažnai provokuoja raumenų patempimus ir uždegimus. „Kūnui neturi būti staigaus šoko – laipsniškas krūvio didinimas leidžia jam prisitaikyti ir sumažina traumų riziką. Taip pat svarbu skirti bent dešimt minučių tikslingam apšilimui, tam naudojant gumas ar mažus svorius, kol raumenys juntamai sušyla. Trumpo prasibėgimo tam nepakanka“, – „Vilnelės“ klinikų tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ kalbėjo I. Vaičiulytė, rašoma šios klinikos pranešime žiniasklaidai.
Savigyda: kaip nesuklysti ieškant palengvėjimo?
Dažnai pirmasis žingsnis malšinti skausmą būna nuskausminamieji vaistai. Tabletės gali sumažinti diskomfortą trumpam, bet jos nepanaikina skausmo priežasties. Specialistė taip pat įspėja apie internetinius pratimus: judėjimas gali padėti, bet be profesionalaus įvertinimo svarbu vengti per didelio krūvio. „Svarbiausia taisyklė – klausyti savo kūno. Jei pratimas padeda sumažinti skausmą ar leidžia pasijusti geriau, jį galima daryti, tačiau jei kūnas protestuoja, reikėtų sustoti. Nežinant tikrosios priežasties, netinkamas judesys gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją“, – sako I. Vaičiulytė.
Signalai, kurių negalima ignoruoti
Yra keli aiškūs požymiai, kada delsti nereikėtų.
Jeigu skausmas trunka ilgiau nei savaitę ar dvi ir nepraeina, reikėtų kreiptis į specialistą, nes raumenų patempimas paprastai gerėja per šį laikotarpį. Jei skausmas plinta į koją ar ranką, atsiranda tirpimo jausmas ar „žaibavimo“ pojūtis, tai gali rodyti nervo pažeidimą. Aštrus skausmas, kuris stipriai pasireiškia tam tikro judesio metu, taip pat yra signalas, kad problema gali būti mechaninė ir reikalauti išsamesnio tyrimo. Be to, jeigu jaučiamas jėgos sumažėjimas vienoje galūnėje ar pastebima asimetrija, tai privalu ištirti nedelsiant.
Kineziterapija: veiksmai ir lūkesčiai
Kineziterapeutas pradžioje atlieka išsamų vertinimą: stebi eiseną, laikyseną, raumenų jėgą ir stabilumą, vertina, ar skausmas susijęs su užspaustu nervu. Remiantis vertinimu, sudaromas individualus gydymo planas, kuris dažnai apima specialius pratimus, manualinę terapiją ir rekomendacijas kasdieniams judesiams. Svarbus aspektas — pacientų aktyvus dalyvavimas: pratimų įtraukimas į kasdienę rutiną ir nuoseklumas dažniausiai lemia geresnius rezultatus ir ilgesnį išliekamą pagerėjimą. Kaip pastebi I. Vaičiulytė, „Skausmas tampa ne tik fizine, bet ir psichologine kliūtimi, kai pradedame bijoti pasilenkti ar paimti vaiką ant rankų. Verta savęs paklausti, ar tikrai norime gyventi su tokiais apribojimais, užuot ieškoję būdų vėl jaustis geriau“, – sako kineziterapeutė.
Apibendrinant: stebėkite kūno signalus, pradėkite krūvį pamažu ir kreipkitės pagalbos, jei skausmas nepraeina, plinta ar stipriai riboja kasdienę veiklą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas dažnai leidžia greičiau sugrįžti į įprastą aktyvumą be ilgalaikių apribojimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.