Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad mūsų žarnyno mikrobiota – sudėtinga bakterijų bendruomenė, gyvenanti virškinamajame trakte – daro didelę įtaką ne tik virškinimo procesams, bet ir bendrajai organizmo sveikatai. Naujausias tyrimas atskleidžia netikėtą ryšį tarp žarnyno bakterijų ir širdies kraujagyslių ligų, ypač aterosklerozės, kuri dažnai sukelia miokardo infarktą.
Žarnyno bakterijų ir širdies ligų sąsaja
Žarnyno bakterijos yra labai svarbios žmogaus organizmo funkcijoms – jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, imuninės sistemos veikloje ir uždegiminių procesų reguliavime. Naujausių švedų mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 9 tūkst. vidutinio amžiaus žmonių, parodė, kad tam tikros burnos kilmės streptokokų genties bakterijos žarnyne gali būti susijusios su aterosklerozinių plokštelių kaupimusi smegenų ir širdies arterijose. Aterosklerozė – tai procesas, kai kraujagyslių sienelėse susidaro riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos, kurios palaipsniui siaurina kraujagyslių spindį ir trukdo įprastam kraujo tekėjimui.
Tyrimo reikšmė ir praktiniai patarimai
Šis tyrimas atskleidžia dar nematytą sąsają tarp žarnyno mikrobiotos sudėties ir širdies kraujagyslių sveikatos. Mokslininkai nustatė, kad būtent streptokokų rūšys, tokios kaip Streptococcus anginosus ir Streptococcus oralis, gali skatinti aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Tai leidžia manyti, kad bakterijų pusiausvyros pokyčiai žarnyne gali būti viena iš širdies kraujagyslių ligų priežasčių.
Praktiniu požiūriu, šis atradimas skatina skirti didesnį dėmesį burnos bei žarnyno higienai. Rekomenduojama reguliariai naudoti tarpdančių siūlą ir kruopščiai valytis dantis, nes tai gali padėti sumažinti burnoje gyvenančių bakterijų kiekį, tokiu būdu mažinant širdies ligų riziką.
Mikrobiotos poveikis organizmui ir ateities perspektyvos
Be tiesioginio poveikio aterosklerozei, žarnyno mikrobiota daro įtaką lipidų apykaitai, uždegiminiams procesams ir imuniniam atsakui, kurie visi yra itin svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų patogenezėje. Disbiozė – mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas – gali tapti rizikos veiksniu, prisidedančiu prie įvairių sveikatos sutrikimų kūrimosi.
Ateities moksliniai tyrimai turėtų išsamiau išnagrinėti, kurios tiksliai bakterijų rūšys lemia širdies kraujagyslių pokyčius ir kaip galima būtų taikyti mikrobiotos moduliacijos priemones ligų prevencijai ar gydymui. Šie duomenys atveria naujas galimybes širdies ligų diagnostikai, gydymui bei prevencijai, prisidedant prie efektyvesnės sveikatos priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.