Karštomis dienomis, siekiant poilsio lauke ar paplūdimiuose, svarbu nepamiršti, kad ultravioletiniai (UV) spinduliai yra reikšmingas odos vėžio rizikos veiksnys. Dėl intensyvios saulės poveikio padidėja odos ląstelių DNR pažaidos, kas skatina mutacijas ir gali paskatinti tiek nemelanominius navikus, tiek agresyvią melanomą. Laiku atpažinus piktybinius požymius ir pasikonsultavus su gydytoju, galima gerokai pagerinti gydymo galimybes ir išgyvenamumą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Yra keli svarbūs veiksniai, didinantys odos vėžio tikimybę. Genetika ir paveldimumas yra reikšmingi: „Melanomos atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios, tačiau įrodyta, kad didžiausią įtaką turi genetika ir paveldimumas. Jeigu giminėje buvo sergančių melanoma, rizika susirgti melanoma padidėja keturis kartus” – sako R. Jurčiukonytė. Taip pat didesnė rizika yra šviesios odos, raudonplaukių, strazdanotų ir mėlynakių žmonių grupėse. Riziką didina ir didelis apgamų skaičius — virš 50 apgamų.
Rūkymas ir gydymo rezultatai
Ne tik saulė, bet ir rūkytojų įpročiai turi reikšmės odos vėžiui ir išgyvenamumui. Tyrimų analizė rodo, kad rūkymas susijęs su didesne plokščialąstelinės karcinomos rizika ir prastesniais gydymo rezultatais. Kaip pažymi gydytoja: „Melanoma sirgusių pacientų, kurie anksčiau rūkė cigaretes, išgyvenamumas sumažėja 40 proc. palyginti su tais, kurie niekada nerūkė. Taip atsitinka todėl, kad rūkant kraujagyslės siaurėja, todėl į odą patenka mažiau kraujo, dėl to pablogėja aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi, silpnėja ląstelių gebėjimas regeneruotis”, – kalba Ramunė Jurčiukonytė. Be to, rūkymas skatina ankstyvą odos senėjimą ir lėtesnį žaizdų gijimą.
Kaip atpažinti piktybinį apgamą (ABCD)
Labai svarbu reguliariai apžiūrėti odą ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus darinius. Gydytoja pabrėžia ABCD kriterijų svarbą: asimetrija (A), netaisyklingas kontūras (B), pakitusi spalva (C) ir dinamiški pokyčiai (D).
„Didžioji dalis, net apie 70 proc., pirminių melanomų atsiranda sveikoje odoje – „de novo“. Tad jeigu odoje atsirado naujas apgamas ir jis sparčiai auga, reikia nedelsti ir pasirodyti gydytojui, nes pačiam žmogui sunku spręsti ar apgamas pavojingas, ar ne“, – įspėja gydytoja.
Diagnostika ir prevencijos rekomendacijos
Šiuolaikinė diagnostika naudoja neinvazinius metodus: skaitmeninę dermatoskopiją, videodermatoskopiją ir kompiuterinį apgamų vertinimą. Šios technologijos leidžia saugoti vaizdus ilgalaikiam stebėjimui ir anksti aptikti besikeičiančius darinukus. Ankstyva diagnozė suteikia galimybę taikyti mažai invazyvius ir efektyvius gydymo metodus.
Prevencijos priemonės: vengti tiesioginės saulės piko valandomis, naudoti plataus spektro apsauginius kremus su tinkamu SPF, dėvėti apsauginius drabužius ir kepures, ir reguliariai tikrintis apgamus. Ypač svarbu kreiptis į specialistą, jeigu apgamas greitai keičiasi, kraujuoja ar sukėlė kitus simptomus. Ankstyvas žingsnis gali išgelbėti sveikatą ir gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.